Nors Respublikinė Šiaulių ligoninė turi modernų reanimobilį su visa būtina įranga, šiuo metu jis nenaudojamas specializuotai vaikų neurochirurginei pagalbai – tokiais atvejais pagalba organizuojama iš Kauno.
Šiauliuose įvykęs atvejis, kai trejų metų vaikui prireikė skubios medikų pagalbos, dar kartą iškėlė klausimų dėl sveikatos sistemos regioninės infrastruktūros. Nors vietos ligoninė turi reanimobilį, reali pagalba vaikui buvo suteikta tik tuomet, kai į Šiaulius atvyko specializuota brigada iš Kauno.
Viešumoje pasirodžiusi informacija rodo, kad šeimai Šiaulių ligoninėje teko laukti kelias valandas, kol iš Kauno buvo atsiųstas transportas. Vaiko būklė tuo metu buvo įvardijama kaip kritinė.
Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai nurodo, jog tai – ne atsitiktinumas, o pasekmė 2023 metais Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendintos pertvarkos. Pagal naują sistemą specializuota vaikų neurochirurginė pagalba Šiauliuose nebeteikiama, o tokios paslaugos centralizuotos į Kauną.
Ligoninės vadovybės teigimu, pats reanimobilis vietoje yra, taip pat veikia intensyvios terapijos padalinys, tačiau sprendimu iš Vilniaus šios brigados veikla buvo perkelta kitur. Ministerijos pozicija esą buvo pagrįsta tuo, kad Šiaulius aptarnaus Kauno klinikos, o vietinės brigados palaikymas pripažintas ekonomiškai neefektyviu.
Reanimobilio kelionė iš Kauno į Šiaulius užtrunka apie pusantros valandos, o dar tiek pat reikia pacientui pervežti atgal. Medikų bendruomenėje tai vertinama kaip papildoma rizika, ypač kalbant apie sunkių būklių vaikus.
Ministerijos atstovai tokį atvejį įvardijo kaip pavienį. Argumentuojama, kad sprendimas nesiųsti transporto anksčiau priimtas atsižvelgiant į medikų vertinimus – esą, jei vaikas būtų vežamas nedelsiant, bet be būtinų vietoje suteiktų intervencijų, komplikacijų rizika būtų buvusi didesnė. Tokia pozicija grindžiama ankstesne praktika, kai esą fiksuotos nepalankios pasekmės dėl skuboto transportavimo.
Kauno klinikų pateiktais duomenimis, reanimobilis į Šiaulius siunčiamas vidutiniškai du kartus per mėnesį. Per metus pervežama apie 60 vaikų, iš jų maždaug trečdalis – iš Šiaulių.
Ministerija remiasi šiais skaičiais, teigdama, kad tokio brigados darbo intensyvumas neužtikrina racionalaus išteklių naudojimo. Pažymima, jog net ir veikdama 24/7 režimu, brigada realiai būtų pasitelkiama vos kartą per keletą savaičių.
Tuo metu Šiaulių ligoninės administracija laikosi pozicijos, kad neurochirurginės pagalbos atstatymas regione būtų prasmingas. Nurodoma, jog geografinis atstumas iki Kauno yra reikšmingas veiksnys, o vaikų būklė gali kisti labai greitai – todėl kiekviena valanda gali būti lemiama.
Kol kas ministerija dėl tolimesnių sprendimų neįsipareigoja. Planuojama surengti susitikimą su gydymo įstaigos vadovybe, kuriame, kaip nurodoma, bus vertinami paslaugų poreikiai ir kaštai.
Parengta pagal “Kauno dienos” straipsnį
About the Author
