
Pramonės gatvėje – naujas asfaltas, šaligatviai ir dviračių takai, bet ties geležinkelio pervaža vis dar žiojėja nesaugus ir nesutvarkytas tarpas.
Šiaulių savivaldybė šią savaitę išdidžiai paskelbė apie „pagrindinių darbų“ Pramonės gatvėje pabaigą. Tačiau pažvelgus atidžiau paaiškėja – užbaigta tik tiek, kiek patogu paskelbti prieš kamerą.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo įspūdingai: per kiek daugiau nei metus atnaujinta 3,7 km važiuojamosios dalies, nutiesti beveik 4 km dviračių takai, įrengti 7,3 km pėsčiųjų šaligatvių, atnaujintos sankryžos, apšvietimas, net skroblų pasodinta – 174 vienetai. Kaina – 9,4 mln. eurų. Greita, brangu, reprezentatyvu.
Tačiau užtenka pažvelgti į pačios savivaldybės pranešimo pabaigą, kad suprastum – „užbaigta“ čia labai sąlyginis žodis.
Nes atkarpa ties geležinkelio pervaža – nesutvarkyta. Ir ne šiaip kokia neesminė smulkmena. Tai vieta, kur pėsčiųjų ir dviratininkų takai nutrūksta, kur nesujungta infrastruktūra. Kitaip tariant – vieta, kurioje realiai dar pavojinga ir nepatogu.
Projektas šiai daliai parengtas. Rangovas nenumatytas. Konkursas jau du kartus neįvyko – nes atsirado lygiai nulis norinčių dirbti už savivaldybės pasiūlytą kainą. Dabar žadama konkursą skelbti trečią kartą.
Kyla klausimas: ar teisinga viešai skelbti apie „pagrindinių darbų užbaigimą“, kai gatvės infrastruktūra faktiškai vis dar nepilna ir neatitinka nei saugumo, nei patogumo standartų?
Šiaulių savivaldybė šiuo atveju elgiasi kaip moksleivis, kuris atiduoda pusiau parašytą rašinį, bet aiškina, kad „jau beveik viskas padaryta – liko tik viena pastraipa“. Tik čia ta „pastraipa“ – sujungti gatvės galus, užtikrinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą, ir pabaigti tai, kas bent jau techniniu požiūriu nėra detalė, o esminė viso projekto dalis.
Tad gal vietoj savireklaminės fanfaros vertėtų šiek tiek tyliau – kol nebus padaryta visa, ne tik „daugmaž“.
Asta VOLKOVAITĖ