„Spalio vėliavos“ laikraščio, ėjusio Šeduvos rajone, apžvalga

0
585
Senojo Šeduvos laikraščio apžvalgą paruošė Vytautas Mikalauskis.

Pradžiai truputis istorijos. Vieną dieną į „Radviliškio Krašto“ redakciją paskambino viešumo nenorintis asmuo ir pasidomėjo, ar mums nereikia senų laikraščių. Nuvykau nurodytu adresu. Įvertinau, padėkojau ir padėjau pakrauti į automobilį minėtus laikraščius. Taip jie atkeliavo į Radviliškio krašto bendruomenės būstinę. Šių leidinių apžvalgomis aš ėmiausi kamuoti skaitytojus. Tad pradedam.

Pradžia

„Spalio vėliavos“ apžvalgą pratęsiu nuo 1958-05-01 Nr.35. Gegužės 1 – ąją Šeduvos rajonas sutiko „glaudžiau“ sutelkdamas savo gretas apie mūsų pergalių ir laimėjimų organizatorių ir vadovą – Komunistų partiją“. Ta proga Šeduvos kultūros namuose vyko susitikimas su žemės ūkio pirmūnais apdovanotais ordinais ir medaliais. V.Chmieliauskas pogrindinės komjaunimo kuopelės narys pasidalino atsiminimais apie sunkų dvarponio Komaro kumečių gyvenimą ir prieš 20 metų, gegužės – osios proga iškelta raudoną vėliavą. Vietinis eiliuotojas K.Toliušis laikraštį padabino eilėmis: „Darbininkų būriai/ Kovoje atkakliai/ Troško darbo ir laisvės, ir duonos…“ Vyko mitingas, laikraštyje pasirodė straipsnis apie „didįjį mokslinio komunizmo kūrėją0147 K.Marksą. Nepatingėta, spaudos dienos proga, puslapį skirti ir laikraščio leidybai.

Smilgių mokyklos mokiniai ruošėsi sėkmingai užbaigti mokslo metus. Geriausia respublikos paukštininkė A.Mastauskaitė papasakojo skaitytojams apie žąsų auginimą, o kažkoks K.Kasčiūnas apie Šeduvos kepyklos bandelėje įkeptą vinį. Būta ir įdomesnių dalykų. „Raudonosios žvaigždės“ kolūkyje svečiavosi rašytojai – M.Sluckis, A.Baltrūnas, poetai – P.Širvys ir V.Rudokas. Knygynas siūlė Vl.Dautarto „Panemunės apsakymus“. Jums siūlau apžvalgas.

Tęsinys

Joniškio sviesto – sūrių gamykla pradėjo gaminti pieno šampaną (neapsirikau, buvo toks produktas), gerai darbavosi Staliningrado žemdirbiai. Azerbaidžane, Apšerone, Stepano Razino vardo gyvenvietėje tuo metu veikė 5 mokyklos, 2 technikumai, technikos mokykla ir 50 parduotuvių. Šeduvoje atsirado nauja Pionierių aikštė. Ne šeduvis, kaip ji vadinasi šiandien – nežinau. Taip pat statomi 4-12 butų namai ir buitinio aptarnavimo kombinatas. Pagerbtas kerdžius Maziliauskas – apdovanotas medaliu „Už darbo šaunumą“. Dalį laikraščio užima ateistinė propaganda. Pagerbta kiaulininkė V.Šarkienė. Vėriškių g. gyventojai skundėsi problema dėl geriamojo vandens. Kukurūzai, linai, bulvės, cukriniai runkeliai, pereinamoji šluota, muštynės Alksnupių kultūros namuose, sėkminga gyvulių žiemojimo pabaiga, artėjančios M.Gorkio gimimo metinės, Joniškio rajone sumedžiotas vilkas. Ruošiamasi Šeduvos rajono festivaliui – dainų šventei. Pristatomas kovotojas už tarybų valdžią Petras Balsevičius, sušaudytas buržuazinių nacionalistų, vadovaujamų kažkokio Pocevičiaus. Nubaustas spekuliantas V.Kaminskas, pardavęs 24 veršelius ir 4 avis Rygos turguje. Už veiklą, kuri šiandien vadinama verslu – 3 metai laisvės atėmimo. Šiam straipsneliui užteks. Pereikime į kitus pūdymus.

Pūdymai

O kodėl nenugrybavus, kaip sakoma, į pūdymus? To meto „SV“ šalia žaiginių aprašoma 65 butų namo statyba Šiauliuose, prie Grinkiškio milicijos įgaliotinio, nemėgusio kovoti su naminės gamintojais – žinutė apie Pirčiupio aukų pagerbimą. Šalia mikrobų pasaulio – Tytuvėnų audėja J.Samiulevičienė. Šalia kolorado vabalų – apsileidę Smilgių vidurinės mokyklos mičiurininkai, vadovaujami Krumplytės. Prisimenamos ir liaudies tradicijos. Šį kartą – Joninės. Straipsnio autorė A.Vyšniauskaitė. Ruošiamasi visasąjunginiam gyventojų surašymui. Leipcige lankytojų laukia spaustuvė – muziejus. Čia buvo spausdinama ir bolševikinė „Iskra“. Šeduvos futbolininkai sužaidžia lygiosiomis su Biržų futbolininkais 4:4. Skundas, kad Grinkiškyje negalima nusipirkti kabliukų meškeriojimui. Iš Šeduvos rajono gyvulininkystės darbuotojų socialistinio lenktyniavimo biuletenio galima sužinoti, kad 1958-07-01 geriausia karvių melžėja buvo Barkauskaitė Stasė, geriausia kiaulininkė Teklė Jareckaitė. Nr. 52 vėl papuoštas „juodaisiais pūdymais“ ir jaunaisiais Joniškio bitininkais. Yra ir Gedimino pilies kalno nuotrauka su jo viršuje liepsnojančiu, rūkstančiu Joninių laužu. Dabar informacija, kuri patiktų negabiems ir tinginiauti linkusiems mokiniams. 1958 metais buvo privalomas visuotinis septynmetis išsilavinimas, o pionieriams organizuojamos tarpkolūkinės pionierių stovyklos (pionieriai galimas skautų atitikmuo). Apie tokius stovyklautojus rašė Vyt. Tvarkūnas, Šnikonių septynmetės mokyklos direktorius. Grinkiškio bibliotekoje tuo laiku aptartas ir J.Baltušio novelių romanas „Parduotos vasaros“. Jei ir toliau norite pardutoi laiką, kviečiu į kitą skyrelį.

Kitas

Bet toks pat. praleisime pagrindinių Kauno komjaunuolių pagerbimą. Lietuvos KP 40 – mečio garbei „Tautų vienybės“ kolūkiečiai remontavo vežimus, kiaulininkė T.Jareckaitė pasiryžo siekti geresnių rezultatų paršelių auginime. Šeduvos rajoninės vaistinės vedėja (moksliškai provizorė) E.Masiulytė kvietė rinkti vaistinguosius augalus, pateikdama rekomendacijas, o M.Gorkio vardo kolūkio saviveiklininkai ilsėjosi prie Arimaičių ežero. Patikėkite, nesubjaurotas ežeras buvo ženkliai puikesnis. Šeduvos rajone tuo metu dirbo 15 gydytojų, 40 vidutinio med. personalo, 22 įvairiomis kryptimis perdien „praeidavo“ autobusai, mokykloje mokėsi 850 vaikų. Beje, paminėtas Darius ir Girėno žygis ir anonsuojamas kino filmas „Idiotas“ (pagal F.Dostojevskį). Apie Rokškį 1918-1919 metais rašo S.Daunys. „Grupė mūsų rajono jaunuolių Z.Zakšauskas, A.Sėlena, E.Dambrauskas, J.Digimas, Z.Kapsevičius su komjaunimo kelialapiais išvyko į garbingą žygį – į talką plėšinių nugalėtojams nuimti gausų javų derliųplačiuose Kazachstano laukuose.

Šiaip įdomus reiškinys įsisavinant plėšinius ten vyko ir entuziastai ir norintys didesnio uždarbio. Vėliau, kai entuziastai išmirė, suaugo į protą, o rublis tapo liesesnis, ten siuntė užlaužtos rankos principu – karinių komisariatų pagalba. Apie Mikaldos pranašystas rašo ekskunigas J.Ragauskas. Tuo pat metu vyko ir eilinė dviračių registracija išduodant numerius Šeduvos rajono gyventojams. Neužsiregistravusiems – bauda iki 25 rublių (apie 5 eurus). Liepos mėn. pabaigoje paminėtas rašytojas J.Marcinkevičius, miręs prieš 5 metus. Pažymėta, jog gimęs Radviliškyje, tai antras kartas kai paminimas Radviliškis. Šeduvos raj. priešgaisrinės apsaugos inspektorius A.Nitas įspėja: „Neleiskite vaikams išdykauti su ugnimi!“ Tai įspėjimas ir man, jog metas pertraukėlei.

Pertrauka

Ji nedidelė, bet skirta straipsnelio pavadinimo perskaitymui. Ir iš kart apie tų metų komjaunuolišką iniciatyvą, prie mokyklų steigti triušių fermas. Čia pavyzdį parodė ir Vėriškių septynmetės mokyklos pionierių draugovė. Jų fermoje augo 30 triušių. Atrodo naivu, bet triušius augino ir miestiečiai ir kaimiečiai, o mokyklos buvo visuose didesniuose kaimuose. Vaikams grožinės literatūros leidykla pasiūlė A.Bieliajavo apysaką „Oro pardavėjas“.

Rašė daug, daug sirgo, mirė Leningrado blokados metais. Tuo metu Šeduvos rajono žemdirbiai lenktyniavo su Dotnuvos rajono žemdirbiais. Uzbekijoje aptikti dideli gamtinių dujų ištekliai, o Prienų komjaunuolė G.Šiugždinytė tapo mezgėja. Taip pat aprašomas teismas, kuris 1958-07-16 nuteisė buržuazinį nacionalistą A.Petronį mirties bausme sušaudant. Nuosprendis įvykdytas. Apie tarybų valdžios kūrimą Burbiškių dvare pasakoja A.Mušinksas. Tiesa, dvarponis nurodomas kaip Bužinksas. Na, o tuometiniai komjaunuoliai pakvietė savo kolegas ir jaunimą į Liaudiškių plytinės statybą. Šimto meto sulaukusi „Auksinės varpos“ kolūkietė Driežienė tvirtino, kad be darbo negalėtų gyventi, o J.Gelumbauskas eiliavo: „ Rugiapjūtė pas mus, rugiapjūtė/ Kolūkiečiai visi prie rugių!“ Tad rugiapjūtė, silosas, bekonai,. Bulvių vėžys, religija ir moralė, arimas lysvėmis, Kazachstano bitininkai, kinofilmas apie V.Majakovskį ir vėl eilė. Vėl to paties J.Gelumbausko: „Griaudžia mašinos, sukas turbinos,/ Noksta derlius ant mūsų laukų./ Mums gyvent po tėvynės padange/ Taikos vėliavai plazdant jauku.“ Ir mums bus jaukiau, jei persikelsime į naują skyrelį.

Nauja

Bet išties tai nieko naujo. Kauno HES statybos darbai, vėjinė jėgainė Kazachstane, mokslo metų pradžia „Visiems septynmetį“. A.Kunkso eilės: „Šįmet vasara mano tėvynėn/ Ateit kažkodėl pasivėlino…/ Svyra, žvalgosi varpos auksinės,/ Pakol dar ruduo neatsėlino…“

Uzbekijoje renkamas vynuogių derlius, Leningrado spaustuvė planuoja išleisti 20 milijonų vadovėlių, Ariogalos rajone Pagojaus kolūkyje aukšti pieno išmilžiai, prasti keliai, kinai smerkiantys anglų – amerikiečių imperialistus. Beje, smerkėjai iš Ariogalos žirgyno įsigijo porą eržilų. Štai tokia informacija ir buvo maitinami skaitytojai, bet mane sudomino kitas dalykas – kiek rajonų buvo 1958 m. Lietuvoje? Ateistinis straipsnis „Po marijonų brolijos skraiste“. Brloijos įkūrėjas J.Matulevičius įvardijamas kaip vienas iš buržuazinės santvarkos organizatorių, vykdęs įžūlią antitarybinę kampaniją.

Eilinis „SV“ numeris pasipuošęs „Šeduvos jaunimo rudenėjančioje gamtoje“ ir Maskvos, Taikos prospekto nuotrauka. Nedaug ir šiandien pasikeitęs: atmintyje metro eskalatorius pakeliantis į viršų keleivius, kaip į dvylikos aukštų namą. Rugsėjo mėnesį pirmavo melžėjos A.Blebienė ir T.Jagorova, kiaulių šėrikės I.Kairienė ir E.Balčiūnienė. Buvo ruošiamasi derliaus šventei ir tarybinių tankistų dienai. Jei kas nors nežino, priminsiu, kad sovietai turėjo daugiau tankų nei visos kitos pasaulio šalys kartu sudėjus. Taiką reikėjo saugoti ir ginti. Beje, 1958 m. sviesto gamybos apimtimi aplenkėme JAV, kviečių buvo surinkta 2,5 karto daugiau, cukrinių runkelių – 3 kartus, vilnos – 1,5 karto daugiau nei jankiai. Rojus buvo arti. Ta proga Baisogaloje lankėsi rašytojas J.Paukštelis, o Bodaibo (Rusija) aukso kasyklose rasti du aukso grynuoliai 5180 ir 344 g. Tuo pat metu tūlas anglas pasigamino 3,8 centimetrų dydžio televizorių, o 1,5 milijono italių savo krašte negalėjo rasti sau vyrų. Nesimėto, tai nesimėto. Beje, įprastos pabaigos nebus. Laukite tęsinio.

 

0 0 votes
Article Rating
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments