Vakar į Šiaulių policininkus kreipėsi nuo apgavikų nukentėjęs senolis. Gruodžio 6 d. Šiauliuose įvykdytas stulbinantis sukčiavimo atvejis, kai 1946 m. gimęs vyras, gyvenantis Radviliškio gatvėje, tapo elektroninių sukčių taikiniu. Šiame straipsnyje panagrinėsime šį įvykį, taip pat apžvelgsime LR Baudžiamojo kodekso (BK) 214 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja netikrų elektroninių mokėjimo priemonių gaminimą, tikrų elektroninių priemonių klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektroninėmis priemonėmis.
Sukčiavimo istorija:
Gruodžio 6 dieną, 14:00 val., vyrui paskambino rusakalbiai asmenys, prisistatę banko darbuotojais. Naudodami apgaulę, jie sugebėjo išgauti vyro elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Netrukus po to iš banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 16 129 eurų suma ir pervesta į kitas sąskaitas. Šis atvejis atskleidžia ne tik pavojingą elektroninių sukčių metodiką, bet ir rodo, kaip svarbu būti atsargiems bei saugoti savo asmens duomenis.
Kas yra netikros elektroninės mokėjimo priemonės ir kaip jos naudojamos sukčiavime?
Pagal LR BK 214 straipsnį, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas ir tikrų priemonių klastojimas yra laikomi sunkiu nusikaltimu. Elektroninės mokėjimo priemonės, tokios kaip banko kortelės, mobilieji mokėjimai, elektroninės pinigų sąskaitos, leidžia atlikti finansines operacijas. Tačiau sukčiai, pasitelkę pažangias technologijas, gali sukurti netikras mokėjimo priemones arba klastoti tikras, kad galėtų pasinaudoti kitų žmonių pinigais.
Netikrų priemonių gaminimas apima sukčiavimo metodus, kurių pagalba sukuriamos kortelės arba programos, leidžiančios atlikti neteisėtas finansines operacijas. Pavyzdžiui, sukčiai gali suklastoti kortelės duomenis ir naudoti juos apgaulingoms operacijoms atlikti. Tai įgalina nusikaltėlius išvengti atskaitomybės, nes, klastodami elektronines priemones, jie gali atlikti pavedimus be tiesioginio prisijungimo prie tikrojo banko sąskaitos.
LR Baudžiamasis kodeksas ir atsakomybė už elektroninių priemonių klastojimą:
Pagal LR BK 214 straipsnį, už netikrų elektroninių mokėjimo priemonių gaminimą, tikrų priemonių klastojimą arba neteisėtą disponavimą elektroninėmis priemonėmis gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Šis straipsnis aiškiai nurodo, kad kiekvienas, kuris sukurs netikrą elektroninę priemonę ar klastodamas ją pasinaudos kitų asmenų lėšomis, turi būti atsakingas už savo veiksmus.
Apgaule gauti asmens duomenys, ypač banko prisijungimo informacija, tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės patiria finansinius nuostolius. Šiuo atveju, sukčiai, pasitelkę telefoninius skambučius ir prisistatydami banko darbuotojais, sugebėjo apgauti vyrą ir išgauti jo prisijungimo duomenis. Tai tik parodo, kaip svarbu saugoti savo duomenis ir būti atsargiems net ir atrodo legalių šaltinių atžvilgiu.
Prevencijos priemonės ir patarimai gyventojams:
- Neatskleiskite savo prisijungimo duomenų: Svarbiausia – niekada nesidalinkite savo banko prisijungimo duomenimis ar kortelių informacijomis, net jei asmuo prisistato kaip banko darbuotojas.
- Patikrinkite šaltinius: Skambučiai iš nepažįstamų numerių arba neaiškūs el. laiškai dažnai būna sukčiavimo atvejų pradžia. Jei kyla abejonių, visada paskambinkite į savo banką ar kitą instituciją ir pasitikrinkite.
- Naudokite stiprią autentifikaciją: Dauguma bankų dabar siūlo dvigubą autentifikaciją, kuri gali padėti apsaugoti jūsų paskyras nuo neautorizuotų prisijungimų.
- Sekite savo sąskaitos veiklą: Nuolat tikrinkite savo banko sąskaitos operacijas ir apie įtartinas transakcijas nedelsiant informuokite savo banką.
About The Author
Ir cia kiekvienais metais!