Plačios valdininkų šypsenos prie pietų stalo švietimo įstaigose bando įpiršti mintį, kad su maitinimu viskas tvarkoj.
Beveik milijonas eurų. Tiek skiriasi mokinių maitinimo sutarčių vertė, jei lygintume šiųmetinę ir praėjusių metų situaciją Radviliškio rajono mokyklose. Tokie pakeitimai veik neturi nieko bendro su maisto turiniu lėkštėje.
Neaišku ką valgo vaikai
Radviliškyje rugsėjo mėnesį buvo paviešinta, kad 12-oje rajono mokyklų maitinimas šoktelėjo nuo 167 tūkst. Eur iki 1 milijono 127 tūkstančių Eur. Tuo tarpu mokinių skaičius susitraukė nuo 1398 iki 1000.
Kosminio dydžio sutartį su Radviliškio rajono savivaldybe nusiraškė „Brunera”, (anksčiau –„Kretingos maistas”). Šiuo viešuoju pirkimu jau susidomėjo ir Kontrolės komitetas.
Politikams kilo klausimų dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų, jo vykdymo bei kontrolės. Paaiškėjo, kad 1 mln. 127 tūkst. eurų vertės sutartys nėra tinkamai vykdomos – niekas nekontroliuoja, ar tikrai atvežami ekologiniai produktai, nėra naudojamos elektroninės priemonės atsiskaitymui. Pasirodo, kad kartojasi praktika, kai 2016 metais pasirašytos sutartys buvo nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Dabar visa rajono valdžios grietinėlė suskubo į mokyklų valgyklas ir tikrinti, ar maistas skanus, geras, estetiškai tvarkingas.
Kontrolės komitetas pradeda tyrimą
Pirmininko socdemo Kazimiero Račkauskio vadovaujamas Kontrolės komitetas susirinko spalio 16 dieną. Posėdyje dalyvavo Radviliškio rajono administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė ir skyriaus vyr. specialistas Rimas Špakauskas. Į posėdį taip pat buvo pakviesta Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro vyr. specialistė viešiesiems pirkimams Jurgita Čečko. Vedėja ramiu tonu bandė įtikinti, kad brangiai nupirkta paslauga dėl inovatyvių sprendimų, dėl geresnio sveikatai maisto, dėl noro pakeisti netinkamus mokinių maitinimosi įpročius.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Po valdininkės pasisakymo, klausimų pažėrė darbietė Zita Žvikienė. Ji teiravosi, ar apskritai yra kokia nors kontroliuojanti įstaiga į mokyklas atvežamam maistui patikrinti. G. Juodeikienė bandė įtikinti, kad tai yra mokyklų direktorių pareiga užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą. Opozicijos narė atvirai netikėjo, kad švietimo įstaigų vadovai gali būti pakankamai kompetentingi atskirti neekologiškus maisto produktus nuo ekologiškų. Posėdyje dalyvavusi savivaldybės kontrolierė Giedrė Sinkevičienė pacitavo Švietimo įstatymą, kuriame atsakomybė už maisto organizavimą atsako mokyklų direktoriai. Kadangi kontrolės komitete nebuvo nė vieno mokyklos atstovo, tai liko neaišku, ar tikrai direktoriai gali iš akies pasižiūrėję į atvežtus produktus nustatyti, kad tai tik ekologiški produktai.
Perkama paslauga, kuriai net nėra poreikio
Gilinantis į kitą viešojo pirkimo konkurso sąlygą – dėl galimybės atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis, paaiškėjo, kad už maistą sumokėti naudojantis elektroninėmis apyrankėmis mokyklos bendruomenės per daug nepageidavo. Tačiau pagal vieną iš kriterijų visi potencialūs tiekėjai privalėjo pasiūlyti funkcionalios elektroninės sistemos įdiegiant ją į maitinimo procesą. J. Čečko, viešojo pirkimo komisijos narė, pagarsino, kad buvo net 7 įmonių susidomėjimas, bet pasiūlymus pateikė vos dvi. Iš jų viena buvo pašalinta, kadangi nepasiūlė funkcionalios elektroninės sistemos, nors mokyklų bendruomenės to net nepageidauja. Komiteto posėdyje net galima buvo išgirsti politikų replikų, kad „įpareigojote brangiai sumokėdami, bet laimėtojas to nedaro, nes niekas nereikalauja.“
Samdomi teisės konsultantai
Daugiau nei milijono eurų vertės pirkimą vykdęs Vaidoto Jakavičiaus ŠSPC samdėsi teisininkus iš Vilniaus, kad parengtų konkurso sąlygas ir konsultuotų. Teisininko paslaugas teikė Agnė Kavolienė iš Vilniuje įsikūrusios vieną darbuotoją turinčios UAB „Legista“. Tai išgirdusi darbietė Z. Žvikienė pratrūko: „toks centras sukurtas, o reikia teisininkus samdytis.“ Tiesa, paslaugų pirkimo sutartis nėra paviešinta, todėl nei žurnalistai, nei Kontrolės komitetas taip ir negalėjo sužinoti, kaip buvo atrinktas konsultantas, kokios konkrečiai paslaugos nupirktos. Tam tikrų minčių kelia ir dažnas mero Antano Čepononio lakstymas į Vilnių, kur tarnybiniu automobiliu vyksta tik pats vienas. Ar taip derinamos sąlygos, o gal atrenkami „laimėtojai“, atsakyti galėtų tik rajono vadovas, jei tikrai būtų nuoširdus ir sąžiningas.
Atsakomybė – ant vadovų pečių
Narstydami po kaulelį mokinių maitinimo konkursą, Kontrolės komiteto nariai priėjo vieningos išvados, kad būtina išsireikalauti dokumentus. Maža to, jiems taip ir nebuvo atsakyta, kodėl už kelis tūkstančius eurų reikėjo samdyti konsultantų įmonę. Dabar aišku, kad dėl sutarties tinkamo ar netinkamo vykdymo tamsūs debesys užgrius įstaigos vadovų pečius. Juk sistema taip supainiota, kad mokyklų vadovai neturėdami buhalterių, nevykdantys viešųjų pirkimų privalo savo kailiu atsakyti už visus galimus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Ar kartojasi 2016 metų istorija, kai Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė įstatymo pažeidimus vykdant nemokamo mokinių maitinimo sutartis, ir nuobaudos skirtos vadovams, parodys laikas.
About The Author
