Iš nesąžiningo verslo į vietos politiką

0
2458
Tarybos nario tėvo įmonė, kaip teismas nustatė, buvo tyčia subankrotinta. Dabar politikas gauna svarbų postą ir skirstys ES milijonus regiono plėtros taryboje.

Paskutiniame Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos posėdyje socialdemokratas Kazimieras Račkauskis buvo išrinktas atstovauti Radviliškio rajoną Šiaulių regiono plėtros Taryboje. Nežinia, už kokius nuopelnus jam atiteko dar vienas postas, nes pernai išrinkto Kontrolės komiteto pirmininko veikla daugiausiai apsiriboja viena vienintele sritimi – mokinių maitinimas rajono mokyklose. Daugiau nei metus laiko jis nesugeba susitvarkyti su nedideliu iššūkiu, nors universitete ne vienerius metus studijavo maisto pramonės perdirbimo inžineriją ir ekonomiką. Atrodo, teorinių žinių ir gamybinės praktikos turėtų pakakti, kad išspręstų, kas negerai su moksleivių maitinimu švietimo įstaigose, bet apčiuopiamo rezultato kaip nėra, taip nėra. O gal nesąžiningo verslininko sūnus net nesistengia tai išspręsti? Juk į politiką pasukusio K.Račkauskio artimųjų šleife yra ne tik nuslėpti mokesčiai nuo valstybės, bet ir tyčinis įmonės „Ropokalnis“ bankrotas, kuriame dalyvavo ir pats politikas.

Aukštieji mokslai

Kiekviena proga socialdemokratas pabrėžia apie patirtį mėsos produktus gaminusioje įmonėje. K.Račkauskis didžiuojasi galėjęs pradėti dirbti dar būdamas moksleiviu. Būsimasis savivaldybės Tarybos narys 1999 metais pabaigęs Šeduvos vidurinę mokyklą įstojo į universitetą. 2004 metais Lietuvos žemės ūkio universitete pabaigė bakalauro studijas ir įgijo žemės ūkio inžinieriaus kvalifikaciją. Specialybė, kaip savo anketoje nurodė 2019 metais kandidatas į Radviliškio rajono savivaldybės merus, buvo maisto perdirbimo inžinerija. 2008 metais K.Račkauskis toje pačioje aukštojoje mokykloje įgijo magistro laipsnį. Gal menkutė smulkmena, tačiau jis iškeldamas kandidatūrą į Radviliškio rajono savivaldybės merus savo biografijoje nurodo vienus baigimo metus, o anketoje – jau figūruoja kiti metai. Nežinia, ar tai paskatino susidomėti ekonomika, bet 2009-2010 metais jis krimto ekonomikos mokslus trečią kartą tame pačiame universitete. Po studijų 2011 metais K.Račkauskis ne tik dirbo „Ropokalnyje“, bet pradėjo ir ūkininkauti – auginti sraiges.

Ropokalnis“– buvęs stiprus vietinis verslas

1994 metų vidurvasarį įkurta įmonė Šeduvoje užsiėmė mėsos ir paukštienos produktų gamyba. Įvairias dešras, saliamį, servelatą, paštetą ir daugybę kitų mėsos produktų gaminusią įmonę tikriausiai žinojo ne vien Radviliškio rajono gyventojai, įmonė buvo garsi visoje Lietuvoje. Vidutinio dydžio įmonė ne tik užsiėmė produkcijos gamyba, bet ją realizuodavo nuosavame parduotuvių tinkle – 2010 metais „Ropokalnis“ Lietuvoje turėjo net 26 parduotuves skirtinguose miestuose ir miesteliuose. Firminė „Ropokalnio“ parduotuvė buvo atidaryta net sostinėje. 2012 metais įmonės direktorių Vytautą Račkauskį apdovanojo Radviliškio rajono savivaldybės meras už svarų indėlį kuriant rajono gyventojų ekonominę gerovę ir verslo plėtrą.

Užbaigęs studijas universitete K.Račkauskis ir vėl sugrįžo į tėvo verslą. Anot „Ropokalnyje“ aukštas pareigas ėjusio asmens teigimu, Kazimieras tapo tėvo pavaduotoju ir jo dešiniąja ranka, nuo kurio priklausė daugybė svarbių sprendimų įmonėje. Bet, pasak kai kurių šeduvių, nesusitaikęs su faktu, kad tėvo asmeninio gyvenimo piruetai neša kažkam kitam nemažus turtus, sūnus Kazimieras pradėjo vadovautis emocijomis. Tai gal net buvo viena priežasčių, kad nuspręsta paaukoti šeimos verslą, siekiant bet kokiomis priemonėmis pašalinti iš kelio nepageidaujamą asmenį.

Tyčinis bankrotas

2013 metų balandžio 30 dieną Šiaulių apygardos teisme „Ropokalniui“ buvo iškelta bankroto byla. Prasidėjo teisminis procesas. Jo metu paaiškėjo, kad įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius – Vytautas Klemensas Račkauskis parceliavo įmonės turtą sau ir sūnui K.Račkauskiui bei kitiems, glaudžiais ryšiais su šeima susijusiems, asmenims. Įmonės bankroto administratorius pareiškime nurodė, kad iš „Ropokalnio“ vien per 2013 metus turto buvo parduota už 577 886,9 litų. Teismo įsigaliojusiame sprendime figūruoja ir Kontrolės komiteto pirmininko pavardė. Tikėtina, kad pagal fiktyvų skolos raštelį K.Račkauskiui buvo sumokėti 18 290 litai iš įmonės sąskaitos. Menamos skolos būsimasis politikas taip ir nesugebėjo pagrįsti dokumentais. Beje, jo tėvas tokiu pačiu būdu iš įmonės pasiėmė 100 000 litų.

Dar daugiau. Teismui pavyko nustatyti, kad įmonėje buvo nurašoma labai daug kilnojamo turto, kuris, anot Temidės tarnų, neturėjo būti nurašytas, nes tam nebuvo realaus pagrindo. Žinoma, didelė dalis nurašyto turto atiteko K.V.Račkauskiui ir su juo susijusiems artimiems asmenims, kurie visa tai pardavė. Kazimierui Račkauskiui iš „Ropokalnio“ įmonės atiteko automobilis „VW Crafter“ ir kilnojamas kioskas. Tiesa, buvo nurodytos ir konkrečios kainos, tačiau neaišku, ar pinigai kada nors pasiekė įmonės buhalteriją.

Teismas pasisakė apie „Ropokalnio“ įkūrėją Vytautą Klemensą Račkauskį, kaip nesąžiningą asmenį, kuris žinodamas, jog kreditoriai ketina iškelti bankroto bylą, išpardavė įmonės turtą sau ir sūnui Kazimierui bei kitiems asmenims. Taip pat buvęs įmonės vadovas melagingai nurodė apie esamus įsiskolinimus bei veikė priešingai įmonės interesams sąmoningai sudarydamas nenaudingus sandorius. Kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, tą pačią dieną verslininkas pardavė akcijas, o „Ropokalnio“ direktoriumi buvo paskirtas kitas žmogus.

Slėpė mokesčius nuo valstybės

Tarybos nario tėvo įmonė, kaip teismas nustatė, buvo tyčia subankrotinta. Dabar politikas gauna svarbų postą ir skirstys ES milijonus regiono plėtros taryboje.
Klemenso Račkauskio, kuris teismo sprendimu privedė “Ropokalnį” prie tyčinio bankroto, sūnus pasuko į vietos politiką.

Vėliau kitų teismų procesuose buvo atskleista, kad „Ropokalnis“ sistemingai vengdavo sumokėti mokesčius valstybei. Kai 2013 metais Šiaulių apygardos teismas pripažino tyčinį įmonės bankrotą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašymu 2014 metais Valstybinė mokesčių inspekcija atliko įmonės patikrinimą. Jo metu buvo nustatyta, kad nuo 2009 metų pradžios iki 2013 metų vidurio socdemų politiko Kazimiero Račkauskio tėvas organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. „Ropokalnyje“ nebuvo apskaitoma parduota produkcija, gauti pinigai nebuvo apskaitomi nei kasos aparatais, nei įnešami į įmonės kasą.

VMI inspektoriai nustatė, kad per kelių metų laikotarpį į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 9 149,38 litai gyventojų pajamų mokesčio, 51 631 litas pelno mokesčio, 106 625 litai pridėtinės vertės mokesčio, 24 407,78 litai sveikatos draudimo įmokų. Už tokį įstatymų ir teisės aktų nesilaikymą įmonei buvo skirtos tūkstantinės baudos.

Teismas jau kitoje byloje dėl padarytos žalos išieškojimo iš K.Račkauskio tėvo Klemenso Vytauto konstatavo, kad mokesčių inspektorių surinktų duomenų pakanka padaryti išvadą, jog „Ropokalnyje“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai siekiant išvengti papildomų mokesčių valstybei. Dar daugiau. Įmonė vengė atsiskaityti ir su savo kreditoriais.

Atsitiktinumas ar sutapimas, bet tuo metu, pasak keletos dirbusiųjų, įmonėje prieš pat bankrotą, realiai įmonė buvo dabartinio Kontrolės komiteto pirmininko K.Račkauskio rankose. Tiesa, 2017 metais Lietuvos Aukščiausiojo teismo galutine ir neskundžiama nutartimi padarytą žalą, tai yra baudas už nuslėptus mokesčius nuo valstybės buvo įpareigotas atlyginti „Ropokalnio“ steigėjas, politiko tėvas.

K.Račkauskis – apie savo vaidmenį tėvo įmonėje

Socialdemokratas K.Račkauskis kratosi nemalonios praeities, nors teismo dokumentuose minima jo pavardė dėl fiktyvaus skolos raštelio ir kitų detalių.

Kada po studijų universitete vėl pradėjote dirbti tėvo valdomoje įmonėje? Gal teko dirbti ir studijų metais?

Turbūt žinote, jog studijavau LŽŪU, kur apsigyniau inžinerijos bakalauro bei magistro laipsnius. Baigęs inžinerijos magistrą, stojau studijuoti toliau, ir dar keletą metų studijavau ekonomikos mokslus. Kadangi didžiąją dalį laiko gyvenau Kaune, daugiau prisidėti prie įmonės veiklos neturėjau galimybių.

Kuo tiksliai dirbote „Ropokalnyje“? Kas įėjo į Jūsų pareigas, už ką tiksliai buvote atsakingas?

Mano pareigos buvo direktoriaus pavaduotojas ir atsakingas buvau už naujų klientų paiešką. Dirbau daugiausia nuotoliniu būdu. Jokių kitų pareigų įmonėje nėjau.

2013 metais teismas nustatė, kad įmonė buvo tyčia subankrotinta? Koks Jūsų vaidmuo? Ar tuo metu buvote įmonėje direktoriaus pavaduotoju? Ar ėjote bet kokias kitas pareigas, įskaitant ir administracijoje?

Kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonėje nebedirbau ir jokių pareigų neužėmiau. Norėčiau akcentuoti tai, kad 2013 metų pradžioje tėvukas įmonę „Ropokalnyje“ pardavė kitai veikiančiai mėsos perdirbimo įmonei ir dar bent pusmetį ši įmonė veiklą vykdė. Bankroto byla buvo iškelta po pusmečio nuo įmonės pardavimo. Teismas bankrotą pripažino tyčiniu, kadangi dar vykdant veiklą 2012 metais buvo nustatyta pažeidimų.

Byloje yra pateikti dokumentai, kad Jūs pateikėte skolos raštelį didelei pinigų sumai, bet negalėjote pagrįsti objektyviais buhalteriniais dokumentais. Kaip tai galite paaiškinti?

Dėl skolos raštelio Jūsų informacija yra neteisinga. Aš pateikiau įmonei dokumentus, kad įmonė skolinga apie 5000 eur, tai ko gero ta didelė pinigų suma, apie kurią kalbate. Norėčiau akcentuoti, kad šiai sumai dokumentus pateikiau, naujieji įmonės savininkai įsipareigojimus perėmė ir dėl šios sumos pretenzijų neturėjo. Teisminiuose procesuose nebuvau nei karto apklaustas net kaip liudytojas, todėl akivaizdu, kad su bankroto byla esu visiškai nesusijęs.

Pagal Jūsų pateiktą informaciją VRK, 2015 metais kandidatuodamas į rajono Tarybą nurodėte, kad iš savo tėvo Klemenso Vytauto 2014 metais nupirkote namą už 165 tūkstančius litų. Už 2017 metus nurodėte, kad skolų jau turite 161 tūkstantį eurais. Kaip paaiškintumėte tokios skolos augimą?

2017 m. paėmiau būsto paskolą namo statybai, todėl tai atsispindėjo deklaracijoje.

.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia