L.Vaičiūnas: jungtinės klasės – vaikų traumavimas

0
1247
Įgytą vadybinę patirtį L.Vaičiūnas planuos panaudoti ne tik švietimo, bet ir kitose srityse. Radviliškio r. sav. nuotr.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo vieta ilgai laisva nebuvo. Kai ilgametė skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė išėjo į pensiją, ją pakeitė Laisvūnas Vaičiūnas, konkurse dėl posto įveikęs vienintelę konkurentę. 26 metus mokykloms vadovavęs rusų kalbos ir istorijos mokytojo specialybes turintis buvęs Gražinos pagrindinės mokyklos direktorius tikina, kad švietimo srityje nėra naujokas. Įgytą vadybinę patirtį L.Vaičiūnas planuos panaudoti ne tik švietimo, bet ir kitose srityse. Bet pagrindine liks rajono švietimo įstaigų tinklas, atsakingas už mokinių švietimą.

Norėtumėme pirmiausiai Jūsų paklausti, kas paskatino rinktis naujas pareigas, o kas netenkino ankstesniame darbe, kad pasirinkote vadovauti šiam skyriui?

Ankstesnėse (mokyklos direktoriaus – red.) pareigose mane viskas tenkino. Vienoje įstaigoje (Dariaus ir Girėno mokykloje – red. past. ) septyniolika metų išdirbau, o kitoje – dvylika, gal todėl ir keičiu darbą. Matyt, atėjo laikas pokyčiams. Aš manau, kad būdamas skyriaus vedėju būsiu naudingesnis tiek skyriui, tiek visam rajonui. Finansiniai sumetimai čia tikrai niekuo dėti, nes atlyginimas Savivaldybės administracijoje bus gerokai mažesnis, nei buvo dirbant mokyklos direktoriumi. Tikrai nedrįsčiau neigti, kad pinigai man nėra svarbūs. Be to, ir Savivaldybės administracijoje yra galimybių tą atlyginimą pasikelti.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais, Jūsų nuomone, Jūs susidursite naujose pareigose?

Neabejotinai didžiausias iššūkis – tas pats, kaip ir visiems kitiems šalyje, ne tik švietimiečiams – tai COVID-19 ir karantinas bei visos priemonės, kurių reikia imtis. Artimiausioje ateityje laukia rimtas pasiruošimas nuotoliniam mokymui, reikia užtikrinti ir mokinių ugdymo kokybę. Tokio iššūkio tikrai nebuvo. Tai yra iššūkis ne tik man kaip skyriaus vedėjui, tai iššūkis visiems, ne tik Radviliškio rajono, mokyklų vadovams.

Švietimo sritis yra viena labiausiai kritikuojama sritis Lietuvoje. Koks Jūsų požiūris į nuolatines reformas švietime? Kas būtų keistina žiūrint iš Jūsų kaip ilgamečio mokyklos direktoriaus pozicijos?

Kartais klausantis kritikų atrodo, kad jie gimė viską žinantys, niekada neturėjo nei mokytojų,nei dėstytojų, bet man atrodo, kad taip nėra. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje švietimo srityje tikrai vyksta apčiuopiamas ir konkretus progresas. Lietuva kaip valstybė nėra tarp autsaiderių. Visa tai rodo, kad totalinė kritika nėra pagrįsta. Švietimo reformos yra natūralus dalykas, nes gyvenimas ar technologijos nestovi vietoje – viskas keičiasi. Būtų blogai, jei švietimo sistemoje nebūtų jokių pokyčių.

Ar numatoma skaidyti Jūsų vadovaujamą skyrių į dvi dalis: švietimo ir kultūros?

Tai nėra nuo manęs priklausantis sprendimas. Suprantu, kad dėl to būtų klausiama ir mano nuomonės, bet dabar atsakyti, kad reikia ar nereikia, būtų labai nekorektiškai, man dar tikrai reikia padirbėti iki tol vedėjo pareigose, kad matyčiau kokias nors prielaidas skyriaus skaidymui ar ne.

Kokios, Jūsų nuomone, yra pačios didžiausios problemos rajono švietimo įstaigose ir kaip jas numatote spręsti?

Manau, kad tai ugdymo kokybė. Visada pritariu taip sakantiems. Kaip buvęs mokyklos vadovas, taip pat siūlau pagalvoti apie dabar dirbančių mokytojų kaitą. Į mokyklas privalo ateiti gamtos specialybių mokytojai. Šiuo metu jų tiesiog nėra ir mokyklų administracijos, o greitu laiku ir rajonų savivaldybės, susidurs su šia problema. Be to, privalome kažką daryti, kad padidintumėme mokinių motyvaciją, kuri dabar yra labai žema.

Radviliškio rajone nuolat sklando informacija apie planuojamas uždaryti mokyklas ar jų skyrius (Šaukotas, Pakalniškiai, Pociūnėlių) ir tai neramina daugelį mokinių tėvų. Kiek planuojamų mokyklų dar yra ir kada tai numatoma daryti?

Mano giliu įsitikinimu, tokia informacija tikrai sklando ne be pagrindo. Mano vertinimu, jeigu konkrečioje vietoje nebėra mokinių, tai mokyklos reorganizacija (uždarymas – red.) yra būtina. Mano nuomone, dabartiniai kai kurie sprendimai dėl jungtinių klasių yra klaida, nes jungtinės klasės su keliais mokiniais paprasčiausiai yra vaikų traumavimas. Tokios klasės neprisideda nei prie bendros ugdymo kokybės, nei prie socializacijos, kuri reikalinga formuoti jauną žmogų. Manau, ne į tuščius pastatus reikėtų investuoti skiriant lėšas jų šildymui ir priežiūrai.

Šių metų abiturientų egzaminai, pavyzdžiui, matematikos, buvo prasti. Ką Jūs planuojate daryti dėl to ir kokius sprendimus siūlysite Savivaldybės Tarybai dėl šios aktualios problemos sprendimo?

Jau prieš gerus metus buvo pradėta kalbėti apie tai. Yra toks įgyvendinamas pokyčių projektas, kuris būtent į tai yra orientuotas. Mano vertinimu, ne visiems abiturientams derėjo laikyti šį egzaminą, nes kai kuriems jo neišlaikymas jau buvo užprogramuotas anksčiau. Turiu omeny tuos mokinius, kurie prieš dvejus metus baigdami pagrindinę mokyklą iš matematikos turėjo ketvertą ar penketą. Aš galvoju, kad visų blogiausia yra tai, kad tie neišlaikiusieji prarado laiką, kai tuo metu sėkmingai galėjo mokytis profesinėje mokykloje ir įgyti reikalingą profesiją

Asta VOLKOVAITĖ

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia