Paskutiniame 2020 metų Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos posėdyje demokratijos pliūpsnis

0
1281
Įsigyk bilietusKETBILIETAI

Gruodžio 16-ąją dieną posėdžiavę politikai, kaip jau tapo įprasta, dirbo nuotoliniu būdu. Tiesa, Savivaldybėje Tarybos posėdžio metu buvo ne tik mero pareigas einantis vicemeras Mindaugas Pauliukas, bet ir konservatorius Kęstutis Dainius. Be socdemo Kazimiero Račkauskio techninių problemų turėjo ir Savivaldybė, tad politikų darbas laikas nuo laiko buvo sutrikdomas dėl pradingstančio interneto ryšio. Posėdžiui vadovaujantis M.Pauliukas opozicijai leido į valias reikštis ir kritikuoti. Tokie pokyčiai neliko nepastebėti, kuriuos garsiai įvardino ir Tarybos narys Gediminas Lipnevičius, kuriam už valdančiųjų aršią kritiką dažnai net mikrofonas būdavo išjungtas.

Darbotvarkė

Laikinasis rajono vadovas valstietis M.Pauliukas pristatė 29 sprendimo projektų darbotvarkę, tačiau iš karto pasiūlė išimti K.Račkauskio paruoštą sprendimo projektą dėl įpareigojimo švietimo įstaigų vadovams. Vicemeras argumentavo, kad LR Vyriausybės atstovo nuomone, socdemo parengtas teisės akto projektas dėl įpareigojimo švietimo įstaigų vadovams nėra tinkamas.

Tam labai prieštaravo socdemų frakcijos lyderis K.Račkauskis, kuris įtikinėjo kolegas, jog tai tėra rekomendacija ir to laikytis neprivaloma. Jis retoriškai klausė, kodėl LR Vyriausybės atstovas negavo protokolų, parašų ir kitos svarbios informacijos. Jį palaikė darbietė Zita Žvikienė ir nepartinis Gediminas Lipnevičius. Pirmoji piktinosi netinkamu ir atmestinu LR Vyriausybės atstovo darbu, kai antrasis mėtėsi kaltinimais, kad nevykdomas ankstesnis Tarybos sprendimas ir prokuroro reikalavimas. Tačiau tų pastangų neužteko įtikinti valdančiosios daugumos, tad K.Račkauskio projektas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.

Tiesa, nors Z.Žvikienė prašė nesvarstyti 2020 metų mero ir administracijos direktorės ataskaitų, į jos argumentus neatsižvelgė. Politikės argumentas, kad 2020 metai dar nesibaigė, nebuvo išgirstas. Be to, juristas Arnoldas Matuzevičius nesugebėjo atsakyti, ar sprendimo projektai atitinka faktines aplinkybes. Politikė vėliau reziumavo, kad valdantieji taiko dvigubus standartus.

Ataskaitos

Kam buvo būtina skubėti 2020 metų mero ir kitos ataskaitos, nors metais dar nesibaigė, nebuvo aišku. Tiksliau apibūdinti situacijos negalėjo būtent ilgoka G.Lipnevičiaus pastaba: „Peržiūrėjau šią [mero] ataskaitą ir pasakysiu tiesiai šviesiai. Man tai primena paprasčiausią panegiriką. Viskas paminėta kaip šventės, kaip gražu ir panašiai. Manau, kad Radviliškio miesto ir rajono gyventojams reikia atsakymų į jiems svarbius klausimus ir manau, kad tie klausimai turėtų būti apžvelgti metų ataskaitose. Šiose ataskaitose neradau atsakymų, kodėl nėra kaimuose keliai greideriuoti, kodėl žadėti keliai vis dar neasfaltuojami, kodėl Radviliškio ligoninėje betvarkė, nes per pusę metų net dvi epidemijos, kodėl vaikai maitinami neekologišku maistu, nors buvo sumokėta už ekologišką, kodėl daugiabučių kiemai netvarkomi, kodėl prokuroras nubaudė už prabangos troškimą perkant automobilius, kodėl nakvynės namuose gyventojams neleidžiama nusiprausti, kodėl socialiniuose būstuose žmonės neturi net dušo, kodėl verslas pas mus neina į rajoną ir nekuria naujų darbo vietų, kodėl gyventojai pastoviai skundžiasi daugiabučio administratoriais, ir daugelį kitų problemų. Tai aš norėčiau matyti ataskaitose kaip gyventojas, kaip Tarybos narys ir juos apžvelgti…“. Jis pasiūlė nebalsuoti už ataskaitas.

Darbietė Z.Žvikienė atkreipė dėmesį į tai, kad ataskaitose nėra pažymėta to, kas buvo suplanuota, bet nebuvo atlikta. Anot buvusios Seimo narės, tai būtų labai objektyvu. Ji akcentavo, kad valdančiųjų programoje buvo daug daugiau numatyta padaryti, bet liko neįgyvendintų darbų, todėl valdantieji turėtų turėti drąsos ir tai taip pat paviešinti. Valstietis Jonas Povilaitis pastebėjo, kad tiek mero, tiek administracijos direktorės ataskaitos beveik identiškos ir nebeaišku, kuri yra kuri.

Administracijos direktorė konservatorė Jolanta Margaitienė labai jautriai sureagavo į kritiką: „kalbėti apie tai, kad niekas nepadaryta, čia reikėtų akimis truputėlį nematyti arba visai jų neturėti, arba visai širdies neturėti.“ Vėliau valdininkė neslėpė asmeniškumų ir nesiteikė viešai atsakyti į G.Lipnevičiaus pateiktą klausimą. Įsiaudrinusią porelę pertraukė posėdžiui pirmininkaujantis M.Pauliukas, sakydamas, kad Tarybos darbas virsta dialogu. Po aštrių diskusijų valdančiųjų balsais ataskaitoms buvo pritarta.

Biudžetas ir strateginis veiklos planas

Politikai ilgiau užtruko svarstydami, ar reikia nusišalinti balsuojant už savivaldybės biudžeto pakeitimus, beveik neskirdami laiko aiškinimuisi, kas keičiasi. Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė informavo Tarybą apie nedidelius kelių tūkstančių eurų pakeitimus. Vienas skirtas Radviliškio Stiklo gatvės aikštelei, antrasis – „Radviliškio vandenų“ dotacija.

Strateginio plano patikslinimai sudomino tik G.Lipnevičių. Nepartinis politikas, panašu, neturi akies ant Radviliškio plaukimo baseino, tad ir vėl aiškinosi su administracijos direktore J.Margaitiene. Anot jo, 225 tūkstančiai eurų per metus Radviliškio baseinui, yra per didelė prabanga biudžetui. Bet valdininkė akcentavo, kad pandemija kerta ne tik plaukimo baseinui, bet ir visai valstybei. To nepakako Tarybos nariui, kuris dar kartą užsiklausė, kodėl nesprendžiama problema. Akivaizdžiai susierzinusi direktorė atkirto, kad dabar padaryti nieko negali ir reikia laukti. Z.Žvikienė pasiteiravo, kaip su jos anksčiau pateiktu pasiūlymu dėl „radviliškiečio“ kortelės. J.Margaitienė tikino, kad pasiūlymas perduotas baseino administracijai, o dėl kitų priekaištų atsakė, jog visi dabar yra duobėje ir turi savivaldybės įstaiga išlaukti.

Tarp nesitvarkančiųjų yra ir Tarybos narys

Savivaldybės administracija parengė sąrašą objektų, kuriems yra taikomas didesnis nekilnojamo turto mokestis. Politikai turėjo apsispręsti, ar apmokestinti verslininkus, kurie netvarko pastatų. Arba, pasak klerkų, nesusitvarko nepakankamai. Tokios nuostatos sukėlė abejonių darbietei Z.Žvikienei, kuri akcentavo valdininkų galimą dviprasmiškumą. Finansų skyriaus vedėjos pavaduotoja Lina Baškevičienė to negalėjo pakomentuoti, tačiau paaiškėjo, kad Statybų ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Viktoras Šmitas kone vienintelis gali įvertinti, kas yra pakankamas objekto tvarkymas, o kas – ne. Jis teikia išvadą komisijai, kuri vėliau tai formaliai patvirtina.

Beje, tarp 33 sąraše esančių apleistų ir neprižiūrimų objektų yra ir verslininkei Ugnei Usevičiūtei priklausantis Pakalniškių kaime esantis apleistas motelis, dėl kurio nepriežiūros teismas jai visai neseniai skyrė baudą. Tai ne vienintelis kelių įmonių savininkei priklausantis pastatas, kuriam bus taikomas didesnis mokesčio tarifas. Taip pat į juodąjį sąrašą pakliuvo ir Tarybos narys G.Lipnevičius dėl neprižiūrimo sargo namelio, esančio Radviliškio mieste.

Valstiečiai neužjaučia savų

„Genetiniai ištekliai“ vadovybė kreipėsi į Tarybą atleisti nuo pusės jai priskaičiuoto valstybinės žemės mokesčio. Žemės ūkio ministerijos valdoma įmonė motyvavo, kad pievos ir ganyklos neduoda tiek pelno, kiek javai, bei į tai, kad atlieka nepelningą, tačiau reikalingą darbą išsaugant Lietuvos avių veisles, deja, to neužteko įtikinti net savus. Balsuojant už alternatyvius pasiūlymus, valdantieji, tarp kurių buvo ir valstiečių partijos narių, įmonei mokamus mokesčius atleido tik nuo trečdalio privalomos mokėti sumos. Po balsavimo opozicija nesusilaikė neišsakiusi pastabų. Darbietis Jurgis Baublys rėžė tiesiai: „valstiečiai savo kolegoms nepadeda, neparemia tuose dalykuose. Kad žmonėms yra sunku. Jie būtų išsimokėję atlyginimus, bet, Tarybos nariai kolegos, tikrai elgiasi nelabai kaip … Net nepalaiko saviškių. Kaip tai suprasti, kad valstietis valstiečiui nepadeda ir nepalaiko!?“

Valstybės turtas neišmanėlių rankose

Neseniai Valstybės kontrolė atliko valstybės turto valdymo auditą. Į jį pateko ir Radviliškio rajono savivaldybė. Po atliko audito paaiškėjo, kad valdininkai ne visai tinkamai tvarkosi su jiems patikėtu turtu. Rimtų pastabų gavo Savivaldybės administracija, kuriai kone dešimtmetį vadovauja J.Margaitienė. Z.Žvikienė pasiteiravo, ar tai nėra daroma dėl atlikto Valstybės kontrolės audito išvadų. Politikei buvo atsakyta teigimai. Pristatydama nekilnojamo turto valdymo strategiją, Investicijų ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Agnė Grabauskienė sakė: „sprendimo projekte yra išvardintos turto valdymo problemos, yra numatytos tobulinimo priemonės, tiesiog turėsime tokį kaip dokumentą. Viskas yra daroma savivaldybėje, ta linkme yra einama, bet turėsime tokį kaip dokumentą. Administracijos direktorei šiuo dokumentu bus pavesta koordinuoti šios strategijos įgyvendinimą.“ O turto Radviliškio rajono savivaldybė turi kone už 69 milijonus eurų. Tiesa, valdininkai patogiai nutylėjo, kad jie nustekeno nemažai jiems patikėto turto jo neprižiūrėdami, nors jie linkę apmokestina aukštesniu tarifu kitus nekilnojamo turto savininkus. Nors strategija patvirtinta vienbalsiai, tačiau niekas nesiaiškino, kodėl beveik devyniasdešimt Socialiniam būsto fondui priklausančių pastatų yra arba avarinės, arba netinkamos naudoti būklės.

Ginčai dėl našlaičiams perkamo buto

Politikai rimtai susikabino, kad valdininkai paprašė pritarti už 48 tūkstančių eurų perkamam butui Stiklo gatvės Nr. 7 daugiabutyje. Pats nemažai nekilnojamo turto turintis G.Lipnevičius kėlė klausimą, kodėl anot jo, perkama taip brangiai. Į tai A.Grabauskienė atkirto, kad yra daug veiksnių ir negalima taip lyginti vieno buto su kitu. Jai iš dalies pritarė socdemė Eglė Ivanauskytė sakydama, kad pigiai nupirktame bute gali tekti daryti brangų remontą, o tai kainuotų dar daugiau. Tiesa, politikė teiravosi, ar yra susiderinta su namo bendruomene. Valdininkė atsakė, kad ne visas namas perkamas. Darbietė Z.Žvikienė teiravosi, kodėl yra atskiras reikalavimas kvadratūrai. Jai buvo atsakyta, kad tokie normatyvai. G.Lipnevičius dar kartą akcentavo, jog yra žymus skirtumas tarp 15 ir 50 tūkstančių eurų, ir to turėtų pakakti suremontuoti ne tik butą, bet ir visą namą. Pabaigoje politikai pritarė pirkti butą vaikų bendruomeniniams namas steigti.

Ginčai dėl Savivaldybės būsto

Politikai su valdininkais aiškinosi, kodėl reikia keisti Savivaldybės būsto panaudojimo tvarkos aprašą. G.Lipnevičius tvirtino nesuprantantis, kodėl izoliuoti privalantiems medikams negali padėti Radviliškio verslo ir technologijų mokykla. Tačiau Tarybos narys Jonas Pravilonis, šios mokyklos direktorius, atsakė, kad kai vyksta pamokos, to daryti neleidžia ministerija. Vėliau ginčai išaugo, kokiam tikslui reikia nuomoti Savivaldybės laisvus būstus, jei yra žmonių, kurie laukia eilėje gauti būstą. Direktorė J.Margaitienė vos vos galėjo susivaldyti nuo gausybės klausimų ir nuo G.Lipnevičiaus kandžios pastabos, kad tapo įprasta konservatorei direktorei vis kitaip suktis iš situacijos nepateikiant tikslios informacijos. Nors sakoma, kad ginčuose gimsta tiesa, tačiau niekam nepavyko išgirsti, ką reiškia Savivaldybės butus nuomoti trumpalaikei veiklai. Šiam sprendimui nepritarė vos du Tarybos nariai.

Mokės du kartus

Šiame Tarybos posėdyje buvo daug diskutuojama apie Savivaldybės turtą. Kai pradėtas svarstyti Savivaldybės būsto pardavimas jį nuomojančiai Rimantei Varnavičienei išaiškėjo šokiruojantis dalykas. Moteris ne vienerius metus metus gyveno Savivaldybei priklausančiame bute, į kurį daug investavo. Ji įdėjo naujus langus, įsistatė naujas šarvuotas duris, susitvarkė grindis, kurių net nebuvo. Anot R.Varnavičienės, ji pagerino turto vertę ir dabar nori turės dar kartą susimokėti už padarytas investicijas. Politikai vienas per kitą klausė, kodėl susidarė tokia situacija. Valdininkė A.Grabauskienė rėmėsi Civiliniu kodeksu sakydama, kad nuomininkė privalo gerinti būstą. Bet kyla klausimas, kodėl atsakingi už Savivaldybės turto priežiūrą ir valdymą klerkai patys tų pareigų taip atsakingai nevykdo. Po ilgų ginčų valstietis Jonas Povilaitis pasiūlė išimti iš darbotvarkės šį atvejį. Beje, posėdžio pradžioje darbietė Z.Žvikienė siūlė tą patį, tačiau jos pasiūlymas nebuvo išgirstas. Politikė paprašė administracijos direktorės J.Margaitienės tinkamai išnagrinėti nuomininkės prašymą.

Skaidrumas poliklinikose ir naujos darbo vietos

Sugrįžę po pertraukos į posėdį Tarybos nariai buvo pasyvesni ir į didesnius ginčus nebesivėlė. Sprendimo projektus dėl skaidrios sveikatos įstaigos vardo suteikimo pristatė Aistė Ginaitienė, Savivaldybės vyr. gydytoja. Nors ji dirba Radviliškio ligoninėje audito grupės vadove, jai politikai neturėjo jokių klausimų. Sprendimai buvo susiję su antikorupciniu medicinos įstaigų įvertinimu. Radviliškio, Šeduvos ir Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centrams vienbalsiai.

Nagrinėjant Radviliškio rajono Švietimo ir sporto paslaugų centro etatinę struktūrą, pasisakė tik G.Lipnevičius. Politikas teiravosi, kodėl Savivaldybė kuria naujus etatus biudžetinėje įstaigoje, kai šiais metais biudžetas nesurinko apie pusantro milijono eurų gyventojų pajamų mokesčio. Tuo metu Rimvydas Aleknavičius, jaunimo reikalų koordinatorius, sprendimo projektą paruošęs administracijos specialistas purtė galvą. Tiesa, jam žodžio niekas ir nebesuteikė. Valdančiųjų balsais buvo pritarta didinti etatus konservatoriaus Vaidoto Jakavičiaus valdomame centre.

Pavėluotas sprendimas

Paskutinis darbotvarkėje buvo svarstomas projektas dėl vicemero atlyginimas. Savivaldos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad laikinai einančiam mero pareigas yra mokamas mero atlyginimas. Šaltiniai administracijoje patvirtino, kad tiek nueinantis meras, tiek esama direktorė labai nenoriai sutiko su šia nuostata. Anot kai kurių politikų, į Seimą iškeliavęs vietos politikas kol kas nenori atleisti valdžios kontrolės svertų ir per sau lojalią ir visiškai atsidavusią J.Margaitienę kaišo pagalius į ratus. Tačiau viešai posėdžio metu to daryti iš valdančiųjų niekas neišdrįso. Vicemerą M.Pauliuką palaikė opozicija, kai reikėjo balsuoti dėl atitinkamo atlyginimo pagal einamas pareigas. Net G.Lipnevičius nesusivaldė ir gyrė M.Pauliuką, kuris, anot nepartinio, įleido daugiau demokratijos ir leidžia diskusijas. Darbietė Z.Žvikienė atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimas gerokai pavėluotas, nes mero pavaduotojas pareigas eina nuo lapkričio 12 dienos. Supratusi, kad kritikos strėlės skrieja į ją, J.Margaitienė teisinosi, kad esą tai yra dviprasmiška situacija ir čia šviežias dalykas. Pabaigdamas diskusijas, valstietis J,Povilaitis sakė, kad tai Tarybos pareiga patvirtinti mero dydžio atlyginimą mero pavaduotojui. G.Lipnevičius kaltino juristą A.Matuzevičių, kuris, pasak politiko, galėjo meluoti sakydamas, kad šio sprendimo projekto negalėjo svarstyti anksčiau. Šventinės nuotaikos apimti politikai sprendimą dėl vicemero atlyginimo priėmė vienbalsiai.

TvirtovėLtvirtovės pramogos

Palikti komentarą

avatar