V.Mikalauskis: žmonės tampa šešėliais, kurie klajoja vaizduotėje

0
78

Aš laukiu mėnulėtekių ir aušros žaismų. Gyvenimas – tai smėlis, kuris išbyra į amžinybės laikrodį, bet metas pradžiai.

Pradžia

Išmintingi žydai jau seniai suprato, kad didžiausiais kerštas priešui – gyventi įdomiais laikais. Štai ir gyvename gana įdomiame pasaulyje, net ir  be jokio palinkėjimo. Pasaulinės reikšmės įvykius žinote patys, euro nuvertėjimą jaučiame savo pinigine. Malonu, kad dar išlieka bendražmogiškųjų vertybių salelės. Jų aptikau ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, slaugytojų korektiškumo, mandagumo, geranoriškumo dėka nugabenęs krovinį į „koronės“ centrą. Įsvaizduokite Radviliškio V.Kudirkos gimnazijos pastatą, ištemptą į ilgį. Iš esmės keturis aukštus kinų viruso aukų. Kiek sveikatos, nervų kainuoja personalui, paliksiu Jūsų fantazijai. Neskaitant ligonių, šimtai pasimetusių lankytojų nežinančių kur eiti ir į ką kreiptis. Net neabejoju, kad už šitą darbą yra šimtaprocentinė rojaus ar, priklausomai nuo tikybos, nirvanos garantija. Slaugytojos absoliutus įrodymas, kad pasaulis ir žmoniškumas dar yra gyvi ir toliau gyvuos.

Laimėk skrydį viršum Radviliškio krašto!

Gyvenimas

Jis yra kur kas įdomesnis, nei pasaulis, kuris tą neigia – meluoja. Ypač nuosavas gyvenimas, kurį greitai sukramto laiko dulkės, sugrauždamos vaikystės ar jaunystės iliuzijas apie tariamą  visagališkumą, gyvybingumą ir panašius dalykus. Iliuzija pradeda tirpti tuoj po vedybų, bet išminties žmogus sulaukia kartais ne tik apie 50-uosius savo gyvenimo metus. Kai nurimsta hormonų audros ir supranti, kad komedija baigėsi. Pabuvai, pratęsei giminę, atlikai kai kuriuos darbus prinokai, persirpai ir metas trauktis. Laisvalaikiu užduokite sau klausimą – ką palikote Jūs. Padėsiu. Nuo žmonijos atsiradimo žemėje tapsėjo, gyveno, meldėsi ar dar kažką veikė daugiau kaip šimtas milijardų žmonių. Ką šiandien žinome apie juos? Na, tik šitą. Jie buvo, o vėliau patręšė žemės planetą. Jei tikėti visokiais fizikais, tai palaikų atomai dar gyvuoja ilgai ilgai, bet tik ne pats žmogus. Tą suvokiantieji „užkimba“ ant religijų, žadančių kažką panašaus į amžinąjį gyvenimą. Blogiausiu atveju bent jau papildo dvasininkų (bažnyčių) mokymų, tikėjimo vadovų pinigines ir tai gerai. Tikintis žmogus – viskokeriopos pagalbos vertas žmogus. Jis nevogs, nežudys ar bent jau nedirbs deputatu Lietuvos Seime (juokauju). Dar už kur kas menkesnius pinigus dirba Radviliškio tarybos deputatai. Kas savo tuštybei patenkinti, kas iš kvailumo ir partinės priklausomybės. Šiuos pastebėjimus man padovanojo Šiaulių centre besidarbuojantys Jehovos liudytojai. Gerbiu. Kiekvienam savo, net ir be išlaisvinančio darbo.

Išlaisvinimas

Šiandien ankstų rytą nuo miego mane išlaisvino lietus. Jis verkė ant stiklų ir su palangių skardomis grojo neįmantrią melodiją. Abejingai švietė žibintai ir net plentų blakės kažkur pradingo. Plento blakėmis ir šūdvabaliais vadinu asmenis, lakstančiais neleistinu greičiu, su prastais duslintuvais ir bet kuriuo metu garsiai įjungiančiais „bubčikus“. 

Šiaip savo darbe sugebu bendrauti veik su visais klientais, bet neįsivaizduoju apie ką galėčiau kalbėtis su primityvios muzikos gerbėjais, siurbiančiais energetinius gėrimus. Kai pagalvoji, nieko keisto. Aš abejoju, ar turėtų apie ką su manim kalbėti vairuojantieji „Ferrari“, „Rolls Royce“ ar panašiai. Neabejoju, kad su „Opel kaput“ ar „Opel remont“ savininkais sugebėčiau rasti bendrą kalbą, kaip ir „Renault“ ar „Peugeot“, kurie pasak rusų „adno gavno“ (vienarūšės išmatos – aut.past.) vairininkais.

Ir visi mes pajėgtume suprasti blogą reputaciją turinčiu ar užsitarnavusiu automobilių gamintoju. Samdytiems protas nereikalingas. Jie – tik vykdytojai, to iš jų tikisi ir vadovai. Kažkodėl patiko ar tai D.Katkaus ar R.Murauskaitės pastebėjimas, kad nakties prisiminimus išdildo raidės ir žodžiai. Žmonės tampa šešėliais, kurie klajoja vaizduotėje, bet vis mažiau kalba patys apie save. Štai ir lietus, pažadinęs suteikė galimybę raides paversti žmonių šešėliais. Tad laukiau septintos valandos, kuomet atsidarys kioskas ir aš galėsiu papildyti savo šešėlių kolekciją. Beje, minėti autoriai rašė apie prisiminimus ir jau išėjusius žmones, o išeisime visi. Tik vieni iš mūsų su didele baime dėl nežinomybės, kiti – susitaikę su ja, o žvakių ir dirbtinių gėlių lapkričio pradžiai nepritrūks, kaip netrūko ir įvairios informacijos.

Įvairovė

Yra dalykų, kurie gali nustebinti. Štai spaudoje perskaičiau, kad mokytojas skėlė antausį mokinei. Šį mokytoją pažįstu jau nuo Sąjūdžio atsiradimo laikų. Eruditas, aukščiausios kultūros žmogus, inteligentas. Net neįsivaizduoju, kaip vadinamai aukai reikėjo pasistengti, kad minėtas asmuo pakeltų ranką prieš moterį. Spėju, tai netinkamo tėvų auklėjimo ir nūdienos vaikų nebaudžiamumo pasekmė. Įdomu ir tai, kodėl kai kurie mūsų deputatai tapo politiniais narcizais. Vienas toks pasidžiaugiantis, apdovanotas, pasveikintas ir sveikinęs, neslėpęs pasipiktinimo, išsakantis požiūrį, naudojantis tualetinį popierių, o ne… eiliniame pletkininko numeryje paminėtas 16 kartų, atmintį pagerbiant ir dviem nuotraukom. Manyčiau, kad tokiems veikėjams labai nepakenktų dvasinio nėštumo testas dėl galimo didybės manijos persileidimo, bet pasaulyje yra ir kur kas įdomesnių dalykų.

Įdomumai

Rytas. Dar neišaušo. Einantį namo su „pletkininku“ mane užkalbino šuns vedžiotojas ir pareiškė turintis temą. Pastačiau ausis. Pašnekovas man priminė, kad dar 2007 metais buvo planuota praplatinti plentą nuo Radviliškio iki Panevėžio. Prisiminiau ir aš, kad kažkur buvo ir Radviliškio apvažiavimo planas, numiręs valdžiažmogių stalčiuose. Aišku, verslininkams būtų šioks toks nuostolis, kad sunkiasvorė technika aplenktų miestą, bet gyventojų sveikatai neabejotinai būtų kur kas naudingiau. Pašnekovas sutiko, kad tai ne vietinės valdžios nosiai, bet priminė, jog turime ne vieną radviliškietiškų šaknų dykaduonį Seime. 

Kai kurie ne itin drausmingi ir kartais „nusiplauna“ iš darbo vietos, kuria galima vadinti sinekura (dirbti nereikia – gerą algą vis tiek gauni – aut.past.). Dėl įvairovės pokalbio pabaigoje žmogus pasiūlė apie aštuntą valandą nuvažiuoti iki Karčemų. Mintį supratau, kad koks tai silpnaprotis nusprendė įrengti išmanųjį šviesoforą, „gaminantį“ spūstis. Kodėl neįrengė žiedo, kaip priešingoje miesto dalyje, aš nežinau. Jau ir dabar dalis radviliškiečių aplenkia šią sumautą sankryžą vykdami per Susivienijimo rajoną į miesto centrą.

Vis dar ta pati diena. Einantį iš teismo Radviliškio rūmų užkalbina senas pažįstamas. Kaip ir aš, jis pirmosios atgavus Lietuvos nepriklausomybę rajono tarybos deputatas ir pasiūlė temą apie kelius. Jo nuomone, rajone kuriamos nesąmonės. Asfaltuojami antraeiliai kaimo keliai ir tai tik dar labiau smukdo merdėjantį kaimą. Pasak pašnekovo, žmogų iš kaimo išvaryti paprasta, o susigrąžinti gali ir nebepavykti. Aptarėme ir tai, kad kai kuriuos kelius būtų galima asfaltuoti suderinus su kaimyniniais rajonais.

Pažadėjau, kad brūkštelėsiu mestelėdamas akmenį į nedrausmingo Seimo nario ir dabartinio rajono mero daržan. Perpasakojau rytinį pokalbį pridurdamas, kad turime įdomią valdžią. Pavyzdžiui, kelyje Šilėnai-Tyruliai iki Tyrulių pritrūko keliasdešimt metrų asfalto, nors buvo išasfaltuoti keli kilometrai žvyrkelio. Radviliškyje esančios Miško gatvės atkarpos remontas tęsiasi veik 12 metų. Sutarėme, kad kol rajono valdžioje bus konservatoriai, pokyčių tikėtis kaip ir neverta, bent jau keliuose tai tikrai. Bet būsiu sąžiningas – gražiai atrodo naujasis gaisrinės pastatas, statomos garsą izoliuojančios tvorelės nuo geležinkelio ir plento pusės. Ar bus efektyvios, dar išgirsime, bet dėl vieno galima neabejoti – minėtų objektų atidarymo ceremonijose matysime vieną (minimum) Seimo narį, taip pat ir merą, aišku, bus neapseita ir be Moters Saulės titulo savininkės. Tad oficiozas ir vėl turės galimybę pasišaipyti iš valdžiažmogių nuotraukų gausos. O jei darbai būtų tokie? Nesvajokime – tuščios iliuzijos trikdo virškinimą. Pranešimas apie skilties pabaigą jį (virškinimą) palengvina.

Pabaiga

Tie, kurie skaito mano rašomą skiltį, neabejotinai žino apie mano pomėgį šmukštinėti (landyti) į knygų namelius. Vienądien aptikau profesoriaus J.Jefremovo „Vėjų kelią“ – buvo tokia sovietinė knygų serija apie keliones „Horizontai.“ Pavarčiau legendinio „Andromedos ūko“, „Jaučio valandos“, kitų kūrinių autoriaus knygelę, kurią 1987 metais išleido „Vyturio“ leidykla. Iki to laiko gerbiau sovietinių vertėjų darbą, bet radęs knygoje frazę „geriausi Amerikos pėdsekiai – bušmenai – žino smulkiausias paukščių ir žvėrių gyvenimo detales“ nustebau. Juk bušmenai – tai nilotų grupės tauta, gyvenanti Namibijoje, Botsvanoje, Angoloje, Zimbabvėje, tai yra Afrikoje.

Vėlgi kažkodėl prisiminiau rusišką žodį „chalturščik“ – niekdarys. Papildomai uždarbiaujantis ir atliekantis darbą asmuo, nors kaip čia reikėtų švelniau pasakyti. Na, šią užduotį palieku Jums, gerbiami skaitytojai. Man įdomesnė vertėjo pavardė – Pūras. Juk tai biralų matas, lygus 24 gorčiams arba 72 litrams. Plius minus. Mano jaunystėje gorčius (tokios talpos indus – aut.past.) vartojo ir Radviliškio turguje, kaip ir kvortas. Vėlgi, indas anksčiau buvo 1,4 litro talpos, paskui sumažėjo iki 0,7 litro. Vieną kvortų gamintoją Karolį (ar tai vardas, ar pavardė, aš nežinau – aut.past.), gyvenusį šalia gaisrinės, dabar penkiaaukštis daugiabutis, teko net matyti. Žmogus nuolat turėjo problemų dėl neteisėto verslo – spekuliacijos, nors buvo nusenęs ir neįgalus, šiaip tokių labai smulkaus amato apraiškų sovietams taip ir nepavyko išnaikinti. Kažkas rišo vantas ir šluotas, kažkas augino avis, o iškarštą vilną parduodavo sverdami bezmenu (toks svėrimo įrankis). Kažkas rateliais suverpdavo siūlus, iš kurių mezgė kumštines pirštines, kojines, šalikus, megztinius. Kažkas sumušdavo naminio sviesto, slėgė sūrius ir šią produkciją taip pat parduodavo. Buvo ir skaitinių kilimų takų (divonų) audėjų. Kažkas pynė krepšius. Visko dabar neįmanoma išvardinti, bet senieji meistrai išmirė ir jų gaminius pakeitė gamyklinė produkcija (šiais laikais, pigi kinų gamyba). Net vantos nūnai rišamos plastikiniais pasaitėliais (šios išmonės autorius ir raito šias eilutes).

Tačiau yra šis tas amžino ir nekintamo – tai paskutinis skilties taškas.

0 0 votes
Article Rating
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments