Jei „Auksinė krivūlė“ turėtų „Darbščiausios bitutės“ nominaciją, labai tikėtina, šiemet ji būtų keliavusi į Radviliškį. Ją būtų pelnęs neišpasakytas rajono savivaldybės teisininko Arnoldo Matuzevičiaus uolumas. Ši barbė devyndarbė šiuo metu dirba net keturiolikoje darboviečių. Darbo inspektoriai ir valstybės tarnybos departamento atstovai kraipo galvomis, tuo tarpu pats klerkas nemato nieko blogo. O kas blogai, jei į kišenę krenta tūkstančiai eurų už papildomus darbus?
Maisto byla – puiki proga
Rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjui A. Matuzevičiui turtus krauna ekologiško maisto afera. Pinigai kaip aklai vištai nukritęs grūdas pradėjo byrėti netrukus po to, kai niekuo dėtus švietimo įstaigų vadovus užgulė atsakomybės našta – visi urmu paprašė A. Matuzevičiaus teisinės pagalbos. Bent jau taip tikina Savivaldybės administracijoje dirbantis klerkas. Jis sutiko vadovams padėti, bet ne dykai, o už solidų atlygį.
Redakcijos duomenimis, A.Matuzevičiaus atlyginimo galėtų pavydėti net dažnas švietimo įstaigos vadovas. Nuo pavasario mokama daugiau nei aukščiausios vadybinės kategorijos ir ilgametę patirtį turinčiam mokyklos direktoriui. Tiesa, pagrindiniu valdininko darbdaviu kažkodėl įvardinta Gražinos pagrindinė mokykla, kuriai dar visai neseniai vadovavo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas.
Darbovietės
Visi direktoriai, išskyrus Šeduvos gimnazijai laikinai vadovaujančią pavaduotoją, patvirtino, kad skyriaus vedėjas įdarbintas nuo šių metų gegužės mėnesio. Būtent tuomet teismą pasiekė ieškiniai dėl mokinių maitinimo sutarčių nutraukimo su VšĮ „Bruneros“. Tuo tarpu Šeduvos gimnazija su juristu sutartį buvo sudariusi pernai, rugsėjo pirmąją. Tuomet mokyklą į teismą padavė vieno mokinio mama.
Be to, valdininkas nuo praėjusių metų gegužės mėnesio dirba ir Radviliškio lopšelyje-darželyje „Eglutė“. Šiai įstaigai pagalbos prireikė, kai atleista darbuotoja nusprendė bylinėtis dėl neteisėto pralaimėjimo. Dar viena įstaiga, su kuria juristą sieja darbiniai santykiai, yra Radviliškio paramos šeimai centras. Buvusiuose vaikų namuose „Nykštukas“ A.Matuzevičius darbuojasi nuo 2019 metų kovo 18 dienos. Tėvo įmonėje „Atjauta“ jis darbuojasi nuo 2007 metų vasario 5 dienos, tiesa, ne teisininku, o informatiku.
Alga neviešinama
Bandymai išsiaiškinti, kiek konkrečiai kainuoja A. Matuzevičiaus pagalba švietimo įstaigoms, nesėkmingi. Nors bendraujama tiesiogiai su įstaigų vadovais, kone visų jų atsakymai identiški. Mokyklų direktorių buvo prašyta pasakyti, kiek iš tikrųjų uždirba juristas. Straipsnio autoriaus duomenimis, Lizdeikos gimnazijai vadovaujanti direktorė Ina Bajarauskaitė kreipėsi į L.Vaičiūną, kuris esą apie žurnalistų susidomėjimą informavo kolegą A.Matuzevičių. Be to, vadovų pateikti atsakymai kone identiški – visi tarsi susitarę atrašė, kad darbuotojo atlyginimas yra asmens duomenys, todėl viešinti nevalia.
Varnas varnui akies nekerta
Nepavykus išsiaiškinti oficialiai, kiek uždirba valdininkas, teko paplušėti neoficialiai. Redakcijai pavyko susipažinti su kai kuriomis sąskaitomis, kurias apmokėjo kai kurios mokyklos. Siekdami neišduoti šaltinio, galime pasakyti, kad daugumos mokyklų vadovams teko apmokėti po maždaug 1300 eurų. Kai kurios mokėjo dar daugiau. Tad iš biudžeto į valdininko kišenę galėjo nusėsti ir dešimtis tūkstančių eurų, tačiau valdininkas nėra toks atviras, nepaisant to, kad yra atsakingas ir už antikorupcinę veiklą.
Jo „papildomą“ uždarbį patikrinti galėtų tik spec. tarnybos arba Savivaldybės Tarybos sudarytas Kontrolės komitetas, ar savivaldybės Antikorupcijos komisija. Deja, Radviliškio rajone šios opozicijoje esančiųjų socialdemokratų vadovaujamos institucijos nepasižymi ypatinga veikla. O ir vargiai įstengtų šiuo atveju sublizgėti, nes A. Matuzevičius yra dešinioji pirmininko Sauliaus Luščiko ranka Antikorupcijos komisijoje.
„Geras“ specialistas
Paklausti, kokiais motyvais remdamiesi direktoriai pasirinko A.Matuzevičių, jie atsakė, kad dėl turimos jo kvalifikacijos. Suprantama, kad švietimo įstaigų vadovai reti svečiai teismo rūmuose. O ten apie jo kaip juristo kompetenciją sklinda nelabai geri gandai.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo nagrinėta byla dėl mokinio mamos pareikšto ieškinio. Šeduvos gimnazija bylą pralaimėjo ir mokiniui buvo priteista neturtinė žala. Taip pat A.Matuzevičiui nepavyko apginti ir darželio-lopšelio „Eglutės“ interesų. Teismas buvusiai darbuotojai priteisė tūkstančius eurų dėl neteisėto atleidimo. Redakcijos duomenimis, pirmos instancijos teismų sprendimus ruošiamasi apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Viena iškalbinga detalė – Šiaulių apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriuje teisėja dirba Nijolė Matuzevičienė, kuri yra juristo mama.
Kalbinti švietimų įstaigų vadovai net ir paprašyti pateikti informaciją apie jiems žinomas A. Matuzevičiaus gerąsias kompetencijas, neįstengė įvardinti nė vieno gero pavyzdžio. „Pasitikėjau kolegomis (kitais įstaigų vadovais – red. past.), jų rekomendacijomis. Nieko daugiau pasakyti negaliu“. Maždaug taip atsakė kalbinti švietimo įstaigų vadovai.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovės Jolantos Bielskienės komentaras
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 114 straipsnis nustato darbuotojų maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, t.y. darbuotojas negali dirbti ilgiau kaip dvylika valandų per darbo dieną (pamainą) ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo (114 str. 2 p.). Todėl darbuotojas dirbti ilgiau nei nustatyta negali, o darbdavys negali priimti į darbą darbuotojo, jei jo darbo laikas viršytų nustatytus maksimaliuosius darbo laiko reikalavimus. Tuo atveju, jei su darbuotoju yra sudaryta kita darbo sutartis, kuri viršija maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, ji turi būti nutraukta pagal Darbo kodekso 60 str. 1 d. 7 p. Kadangi valstybės tarnautojams yra taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo laiko trukmės, manome, kad leidimai jiems negali būti išduodami dirbti kitą darbą, kai jo darbo laikas viršija maksimaliojo darbo laiko normas.
Paminėtina, kad darbo laiko nustatymas yra susijęs su darbuotojų sveikata ir sauga darbe. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2003/88/EB 2003 m. lapkričio 4 d. dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nustato būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo, kurioje taip pat nustatytas maksimalus savaitės darbo laikas darbuotojui, t.y. vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos (6 str. b) p.). Todėl darbo laiko trukmės reikalavimų nesilaikymas yra ne tik teisės normų pažeidimas, bet ir darbuotojo sveikatos ir saugos darbe neužtikrinimas.
Į klausimus atsako savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė:
Ar direktorė konsultavosi su VDI, kuri tvirtina, kad leidimai dirbti šiam tarnautojui švietimo įstaigose negalėjo būti išduoti?
Leidimų valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą suteikimas reglamentuotas konkrečiai ir suprantamai (Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnis). Leidimas išduodamas Administracijos direktoriaus sprendimu pagal Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo nagrinėjimo komisijos siūlymą. Komisija įvertina leidimo teisėtumą, todėl konsultuotis su VDI nebuvo pagrindo.
Kaip yra kontroliuojamas A. Matuzevičiaus darbas, kai jis dirba kitose 13 darboviečių?
Kiek ir kaip valstybės tarnautojas dirba kitose darbovietėse, tai valstybės tarnautojo asmeninis reikalas, svarbiausia, kad tai nebūtų daroma tiesioginio valstybės tarnautojo darbo laiku ir tai netrukdytų valstybės tarnautojo funkcijoms vykdyti. A. Matuzevičius, kaip ir kiti Administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, vertinami (kontroliuojami) pagal darbo rezultatus.
Ar galite garantuoti, kad A. Matuzevičius savo tiesioginio darbo metu savivaldybėje nedirba kitų savo darbų? Kaip Jūs apsidraudžiate nuo tokių situacijų?
Nėra užfiksuota, kad A. Matuzevičius tiesioginio darbo metu dirbo darbus, nesusijusius su tiesioginėmis funkcijomis. Kaip jau minėta, kiekvienas valstybės tarnautojas ar darbuotojas vertinamas (kontroliuojamas) pagal darbo rezultatus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pozicija
Bendrai tariant, valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą reglamentuota Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnyje. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.
Jei žinoma objektyvių faktinių duomenų apie konkrečius teisės aktų pažeidimus priimant sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą, šiais veiksmais padarytą didelę žalą konkrečiam subjektui, neteisėtus susitarimus ar kitas korupcinio pobūdžio paskatas, būtina pranešti STT, kitai teisėsaugos institucijai ar prokuratūrai, kuri įvertintų visas aplinkybes ir priimtų reikalingus sprendimus.
Žurnalistas Marius Aleksiūnas.
