Nors ligoninės direktorius M.Pauliukas (kairėje) įgijo išsilavinimą priimti į pasaulį naujas gyvybes, deja, ant jo sąžinės gali kristi ir nemaža kaltė dėl darbuotojos mirties. Šioje nuotraukoje direktorius kartu su meru sveikina sausio pirmąją gimusio vaiko tėvus iš Šiaulių. Ligoninės nuotrauka.
Praėjusių metų pabaigoje Respublikinės Šiaulių ligoninės personalą supurtė itin nemalonus įvykis – pernai rugsėjo pabaigoje iš gyvenimo savo noru pasitraukė viena jų kolegių. Tačiau tragiška žinia apie tai į viešumą išėjo gerokai vėliau, kai nacionalinė žiniasklaida paviešino Santariškėse dirbusio gydytojo savižudybę. Iki tol tai tebuvo tik trumpa žinutė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinėje. Joje sausai informuojama, kad 64 metų akušerės kūnas rastas ūkiniame pastate Pakiršinio kaime Radviliškio rajone. Tačiau už tragiško įvykio priežasčių stovi ir naujojo įstaigos vadovo Mindaugo Pauliuko šešėlis. Kilęs iš garbingos medikų šeimos ir kurio tėvas taip pat ilgus metus dirbo ligoninės vadovu, Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius tikina niekaip neprisidėjęs prie buvusios savo darbuotojos apsisprendimo pasitraukti iš gyvenimo, tačiau faktai perša ir kitą – gerokai baisesnę – versiją. Galbūt ir netiesiogiai, bet panašu, kad noras dirbti akušeriu nulėmė kito žmogaus tragišką lemties pabaigą.
Užėmė akušerės vietą
Iki birželio mėnesio medikė lyg niekur nieko darbavosi akušere Moters ir vaiko klinikoje nenujausdama jokio pavojaus. O grėsmė atėjo iš vidaus, bent jau taip kalba nemažai kolegų. Pasirodo, kad ligoninės direktoriumi besidarbuojantis M.Pauliukas 2023 metų vasario pradžioje gavo akušerio licenciją. Ją galima rasti ir viešai Akreditacijos tarnybos tinklalapyje. O jau birželio pirmąją, tarptautinę vaikų gynimo dieną, įsidarbino akušeriu! Tam žalią šviesą uždegė Arūno Dulkio vadovaujama sveikatos apsaugos ministerija, kurią M.Pauliukas įvardino kaip kompetentingą instituciją, išduodančią leidimus ligoninių direktoriams darbuotis jų vadovaujamose ligoninėse. Ministerijai pritarus M.Pauliukas įsidarbino aštuntadaliu etato akušeriu ligoninėje, o jo darbo laiką nustato Akušerijos skyriaus administratorius, kuriam direktorius esą visiškai neturi jokios įtakos. Portalui atsiųstame raštiškame atsakyme M.Pauliukas per savo atstovę spaudai Evą Jagminaitę-Kazlauskienę neigė bet kokią įtaką dabar jau mirusiai akušerei ar buvusiems jos vadovams, tačiau lieka mįsle, kodėl nesutiko leisti susipažinti su vidiniais įstaigos dokumentais? Ten būtų galima pamatyti, kur ir kaip dirbo akušerė prieš direktoriui įsidarbinant akušeriu ir išsklaidyti abejones. Tai, beje, ne pirmasis įstaigos vadovo noras slėpti informaciją nuo visuomenės. Susidaro įspūdis, kad ligoninės vadovas M.Pauliukas vis tik turi ką slėpti…
Neatlaikiusi įtampos pasitraukė iš gyvenimo
Ilgai laukti baisaus įvykio nereikėjo, nes akušerę, kaip tvirtina portalo šaltiniai iš įstaigos, pradėjo stumdyti po ligoninę. Kelis mėnesius nuolatinės vietos nebeturinti darbuotoja pasijuto visiškai nereikalinga. Prieš gyvenimo pabaigą, kaip nurodo akušerės kolegos, priešpensijinio amžiaus medikę administracija nugrūdo į konsultacijų registratūrą. Moteris neatlaikė tokio spaudimo ir priėmė fatališką sprendimą, kurio kaina neįkainojama – gyvybė. Apie tai akušerės kolegos sužinojo tik iš medikės vyro, bet, kaip sako ligoninės darbuotojai, vadovybė dėjo nemažas pastangas užgniaužti bet kokias kalbas apie šį labai nemalonų įvykį, ypatingai pačiam direktoriui. Tai patvirtina ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė bei valdybos narė Vaiva Jankienė. Suprantama, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas kalbas apie mobingą neigia nepaisant fakto, kad jis net ir netiesiogiai galėtų būti viso to priežastis. Reikia pažymėti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų duomenimis, policija atlikusi tyrimą juos informavo, kad nėra duomenų, rodančių, jog savižudybė buvo kaip nors susijusi su darbine nusižudžiusios akušerės veikla. Belieka tik spėlioti, kaip buvo prieita prie tokios išvados, jei, kaip tvirtina įstaigos personalas, net netikrinti dokumentai ligoninėje? O mobingas šioje įstaigoje jau ne kartą pareikalavo aukų – 2021 metais iš darbo atleista jauna gydytoja anesteziologė nusižudė nepakėlusi įtampos.
Šiaulių jaunimo linija Rašyti: kasnutiko@yahoo.com Atsako per tris dienas
Pagalba galvojančiam apie savižudybę
Pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę gali būti baisu nežinant, kaip elgtis, kaip galima padėti tokiam žmogui. Dažnai svarstoma, ar verta apie tai paklausti, ar kalbėjimas nepaaštrins situacijos? Atsakymas vienareikšmiškas – tiesiai paklausti ir kalbėti apie savižudybę būtina, nes taip parodomas susirūpinimas ir suteikiama galimybė atvirai apie tai pasipasakoti.
Pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijok kalbėti atvirai ir nevenk žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Būtent tai, o ne patarimai ar „stebuklingos frazės“ mažina savižudybės riziką.
Niekuomet nenuvertink žmogaus problemų ir neįrodinėk, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venk pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas.
Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikyk visko paslaptyje – paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais tu pasitiki. Svarbu padėti, bet taip pat svarbu ir neprisiimti per daug atsakomybės, nes net laiku pastebėjus rizikos ženklus ir suteikus reikiamą pagalbą nėra garantijų, jog žmogus nenusižudys – visgi galutinis sprendimas priklauso tik nuo jo.
Nepamiršk, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos. Išklausęs, parodęs susirūpinimą artimuoju, kuris galvoja apie savižudybę, toliau turėtum jį skatinti kreiptis psichologinės pagalbos, gali padėti tą pagalbą suorganizuoti arba net pasisiūlyti tą žmogų palydėti, taip parodydamas savo palaikymą.
PAGALBA KETINANTIEMS NUSIŽUDYTIParengė psichologai Said Dadašev (said.dadasev@gmail.com)ir Jolanta Latakienė (latakiene.jolanta@gmail.com)
Kiekvienam žmogui yra svarbi aplinkinių parama, o ypač esančiam krizėje ar galvojančiam apie savižudybę. Deja, žmonės yra linkę vengti siekti pagalbos iš kitų žmonių iki bandymo nusižudyti. Ketinantys nusižudyti asmenys, ypač žudymosi metu, save mato kaip uždarus, atskirtus nuo kitų žmonių, išskirtinai vienišus. Be to, nemažai ketinančių nusižudyti parodo ar išsako savo ketinimus netiesiogiai (pavyzdžiui, sakant „galiu neatlaikyti sunkumų“, juokaujant apie savižudybę ar itin neįprastu jiems elgesiu). Kreiptis pagalbos į kitus gali trukdyti tokios priežastys:Perdėtas savarankiškumas (įsitikinimai apie save kaip turintį savarankiškai išspręsti sunkumus, negalintį parodyti savo silpnumo kitiems ar ką nors apkrauti savo rūpesčiais, turintį išlaikyti stipraus žmogaus įvaizdį); Netikėjimas aplinkinių noru ar galėjimu padėti; Neigiamas visuomenės nusistatymas žmonių, turinčių minčių apie savižudybę ar bandžiusių nusižudyti atžvilgiu; Neatkreipimas dėmesio į savo sunkumus, jų nesureikšminimas ar teigiama nuostata savižudybių atžvilgiu; Pagalbos vengimo priežasčių žinojimas gali padėti suprasti, kaip paskatinti žmones kreiptis ir priimti pagalbą. Svarbu informuoti apie galimą pagalbą taip, kad žmonės išlaikytų savigarbos, savarankiškumo ir atsakomybės už save jausmą, priimtų tai kaip gebėjimo pasirūpinti savimi dalį ir nebūtų stumiami į “silpnesniojo” poziciją. Bendraujant galima perteikti, kad:Visi kartais atsiduria situacijose, kur būtina kitų pagalba; Supratimas, kada kreiptis į kitus –stipraus žmogaus bruožas; Įvertinti drąsą priimant savo pažeidžiamumą; Parodyti, kad pasidalinimas sunkumais gali ne padidinti, bet sumažinti aplinkinių naštą; Svarbu tinkamai reaguoti į išsakytus lūkesčius pagalbai ar ketinimus nusižudyti –taip didinamas pasitikėjimas aplinkiniais, parodant, kad pagalba yra įmanoma. Tuo pačiu galima aptarti nuoskaudas dėl kitų žmonių reakcijų ar nereagavimo, nes tai gali būti prielaida tolesniam mėginimui nusižudyti, ypač kai žmogui atrodo, jog žodžiu išsakant savo sunkumus aplinkiniai jo nesupranta, neišgirsta.Vertinga skatinti labiau atsižvelgti ir tinkamai priimti savo emocinę būseną, nenuneigti esamų sunkumų ir konstruktyviai sau padėti:Perteikti žinias apie savižudybės reiškinį (pavyzdžiui, kad mintys apie savižudybę, ketinimai nusižudyti nerodo, kad pats žmogus yra ydingas, problematiškas; problema, kurią galima spręsti, yra būtent tie ketinimai nusižudyti, rodantys, kad žmogus kenčia ir neranda išeičių iš savo situacijos) Ieškoti būdų, ugdyti įgūdžius kaip nežalojant savęs: –išreikšti savo poreikius ir jausmus santykiuose –pyktį, nuoskaudą, nepasitenkinimą tuo, jog nekreipiamas dėmesys į išsakomus sunkumus; –reguliuoti emocijas, kai jos atrodo nevaldomos, neaprėpiamos;Kita vertus, tai, kad žmonės vengia kreiptis pagalbos nereiškia, kad jokios pagalbos nesinori. Šalia nenoro dalintis sunkumais egzistuoja ir tikėjimasis tam tikros pagalbos:emocinės paramos (realistiško padrąsinimo, išgyvenimų supratimo ir priėmimo, pagalbos reguliuojant emocijas, nuraminimo), padedančios informacijos suteikimo (patarimų, galinčių padėti spręsti esamas problemas, konstruktyvaus atsiliepimo apie jų mintis ar elgesį), konkrečios pagalbos (pasidalinti darbų atlikimą, aktyvių veiksmų organizuojant specialistų pagalbą ir kt.), teigiamo ir malonaus tarpusavio bendravimo. Šie poreikiai nėra kažkuo besiskiriantys nuo to, ko paprastai žmonėms norisi atsidūrus krizinėje situacijoje. Tačiau siekiantiems padėti yra itin svarbu suprasti savižudybės krizėje esančių žmonių ambivalenciją pagalbos atžvilgiu –jie gali nesiekti kitų pagalbos ar net nepripažinti poreikio pagalbai, todėl rekomenduojama laikytis aktyvesnio požiūrio į pagalbos teikimą. Didesnis aplinkinių aktyvumas patvirtinant, kad žmogus rūpi kitiems, kad gali pasidalinti savo problemoms,direktyvūs veiksmai (pvz., suorganizavimas susitikimo su psichikos sveikatos specialistu) ir kt. gali keisti neigiamas nuostatas į pagalbos siekimą ir padėti lengviau priimti pagalbą. Aktyviau sureaguoti svarbu dar ir dėl to, kad išsakę savo ketinimus nusižudyti žmonės aplinkinių abejingumą, netikėjimą ketinimo rimtumu, pašaipas, pagalbos veiksmų nesiėmimą ar provokavimą savižudybei laiko skatinančiais nusižudyti, tačiau aktyvias aplinkinių reakcijas į išsakytą pranešimą apie ketinimą nusižudyti neįvardina kaip skatinančias nusižudyti.
About The Author
Ne naujiena..mobingas buvo .yra ir bus..jis nekreipia dėmesio į darbuotojų pasisakymus..kaip jam reikia taip ir daro..mane irgi išėdė iš ligoninės…visur skyriuose yra mobingas net tarp savų…
Debiliškas straipsnis. Nesąmonių rinkinys. Kam dėl tokios nesąmonės bus geriau? Žurnalistas gali rašyti ką nori ir jokios atsakomybės??
Matyt esate iš tų “medikų”, kurie arba nežino, arba pamiršo, kas yra Hipokrato priesaika…
O gal jūsų koment. debiliškas? Pažinote panašų į save?
Skaitau ir nesuprantu, kad tokie dalykai gali dėtis ir visiems vienodai. Baisu. Kur nusirisime
Pritariu Mediko nuomonei, dažnai žurnalistai nejaučia atsakomybės viešindami įvykius negalvodami apie “rašliavos” pasekmes. O tai irgi ne ką švelnesnė mobingo forma.
Nustokite meluoti ir kiršinti žmones. Straipsnis kažkoks minčių kratinys. Ką pamačiau, tą parašiau. Pati ten dirbu ir galiu patvirtinti, kad jokie žurnaliūgos nei su vienu iš mūsų nebendravo. Gerbiama ATA kolegė net nedirbo Akušerijos skyriuje, kur dirba ligoninės direktorius. Nustokite paistyti nesąmones ir ieškot sub***j kaulo
Tai susisiekite su redakcija ir pakomentuokite net nesislapstydama po anonimiškumo kauke! Bet tikriausiai nesate toks drąsus, kokiu dedatės? O gal čia pats direktorius komentuoja, nes matosi, iš kokių IP adresų jam teigiamais komentarais rašo.
MAN PIKTA IR NE VIEN MAN KAM PO STRAIPSNIO KIŠATE PSICHOLOGINĘ PAGALBA NAXUI JI REIKALINGA DARYKITE IŠVADAS JUK MATOTE KOKIA NESĄMONĖ VYKSTA MEDICINOJE KĄ TA PSICHOLOGIJA PADĖS JEI DIRBA NUO8 IKI 17 VAL NAKTĮ NEPRISKAMBINSI O JEI IR KALBA TAI ZOMBIAI
Ligoninės direktorius užsimanė aštuntadalio akušerio etato.Nu cirkas.Ir kada šitiems besočiams vadovams bus visko gana,kada jų gerklės bus prikimštos.Kol ministerijoms vadovaus tokie avinai kaip Dulkys,jokių gerų pokyčių nebus.
Dirbu įmonėje 20 metų, atėjo naują vadovė ir prasidėjo mobingas, kur kreiptis, kas padės, kada kiekvieną dieną jautį spaudimą. Man 62. Noriu iki pensijos, bet ar pavyks?, kada kiekviena minutė tave žemina.
Laba diena,
Su pavasariu startuoja naujovė – sukurta NT platforma investuotojams, pardavėjams – kurioje galima itin greitai surasti kitą sandorio pusę ir parduoti bet kokį turtą be viešos reklamos.
Ši platforma idealiai tiks Jums, jei:
– Esate pardavėjas ir turite turtą kurio nenorite reklamuoti viešai arba tiesiog norite skubiai parduoti
– Esate NT pirkėjas ar investuotojas (pradedantysis ar profesionalas)
Apibūdinkite keliais esminiais sakiniais tai ką norite parduoti ar ką ieškote įsigyti ir su Jumis susisieks kita pusė kuriai tai gali būti aktualu.
Kviečiame išbandyti: https://ntpasiulymai.lt/