Žurnalistas M.Aleksiūnas filmuodamas Radviliškio ligoninėje nepažeidė viešosios tvarkos

0
2780
Radviliškio ligoninės direktoriui V.Smalinskui nepavyko policijos ir teismų pagalba užčiaupti žurnalistą.

Spalio 30 dieną Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto žurnalisto Mariaus Aleksiūno apeliacinį skundą. Jis skundė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. teisėjos Vilmos Šiukštienės priimtą nutartį, kuria žurnalistas buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir įpareigotas padengti 900 eurų advokato išlaidas, kurias patyrė Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas. Nemaloni istorija prasidėjo praeitų metų rugpjūčio pradžioje, kai žurnalistas aiškinosi brangiai nupirkto operacinio stalo aplinkybėmis.

Bylos duomenimis, Radviliškio rajono policijos pareigūnai iš antro karto 2020 m. kovo 24 d. nutarimu  žurnalistą M.Aleksiūną pripažino kaltu ir nubaudė  190 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 2 d. Radviliškio ligoninės administracijos patalpose žodžiais įžeidžiamai kibo prie ligoninės darbuotojų: vieną moterį kaltino „pinigų tratinimu“ (tai pasakė kelis kartus), girdint kitiems ligoninės darbuotojams, neleido jai uždaryti kabineto durų, užstatydamas koją tarp durų ir durų staktos, įžeidžiamai kibo prie ligoninės direktoriaus vadindamas jį „melagiu“, nepagrįstai kaltino jį ligoninės pinigų iššvaistymu, taip savo veiksmais sutrikdė ligoninės darbuotojų darbą bei pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nubaustas žurnalistas su policijos sprendimu nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui. Antrą kartą tą pačią istoriją nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas M.Aleksiūno skundo netenkino ir maža to, be 190 eurų baudos priteisė 900 eurų V.Smalinsko advokato išlaidoms apmokėti. Apylinkės teismo teisėja Vilma Šiukštienė, kuri beje keletą metų kartu dirbo su Vaidu Smalinsku Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje, nurodė, kad policijos skirta bauda yra teisėta ir pagrįsta, žurnalisto veiksmai kvalifikuoti teisingai, nuobauda skirta laikantis kodekse numatytų taisyklių.

M.Aleksiūnas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Radviliškio ligoninės direktorius V.Smalinskas ir Radviliškio policijos atstovai  žurnalisto skundą prašė atmesti.

M. A. Šiaulių apygardos teismui pateiktame skunde nurodo, kad nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo veiksmai, tai yra klausinėjimas apie brangiai nupirktą operacinį stalą iš biudžeto lėšų, buvo pažeidžiantys viešąją tvarką, tačiau būtent ligoninės vadovas, net ir žinodamas visą situaciją, paprasčiausiai sukėlė konfliktą, iškvietė policijos pareigūnus, nes neva negavęs leidimo žurnalistas filmavo jį ir kitus ligoninės darbuotojus. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kokiu tikslu ir pagrindu filmavo viešoje įstaigoje dirbančius asmenis. M. A. skunde teigia, jog visuomenė turi teisę žinoti, kodėl viena ligoninė nuperka operacinį stalą tris kartus pigiau nei kita. Anot apeliacinį skundą pateikusio žurnalisto, kadangi policijos pareigūnai buvo iškviesti į įvykio vietą, jis buvo priverstas jų sulaukti bei jiems užduoti klausimą, kur yra už mokesčių mokėtojų lėšas nupirktas operacinis stalas.

Apygardos teismo teisėjas Nerijus Masiulis, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad žurnalistas policijos nutarimu nepagrįstai pripažintas kaltu, padarius ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Neginčijama, kad įvykis, dėl kurio patrauktas atsakomybėn asmuo vyko viešojoje vietoje – ligoninės administracijos patalpose, kuriose tuo metu, kaip nustatyta bylos duomenimis,  buvo tik žurnalistas ir administracijos darbuotojai (nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad dar buvo atėję ir kitų asmenų, nepatvirtintos bylos medžiaga). Dar daugiau, byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad žurnalistas savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį – iš paties M.Aleksiūno ir nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tarp visuomenės informavimo priemonės atstovo ir įstaigos vadovo yra įtempti santykiai, kadangi tai buvo ne pirmas duomenų rinkimas apie įstaigos darbą.

Reikia pažymėti, kad teismas nurodė, kad žurnalisto veiksmus galima būtų vertinti etikos pažeidimo prasme, tačiau tai turi daryti ne policija ar teismas.

Išnagrinėjęs bylą Šiaulių apygardos teismas nutarė patenkinti žurnalisto skundą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl 190 eurų skyrimo už nedidelį viešosios tvarkos sutrikdymą.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia