Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose atversta rajono savivaldybės Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus administracinio nusižengimo byla. Istorija nagrinėti pradėjo teismas, nes policija vietos politikui surašė protokolą dėl galimo karantino taisyklių nesilaikymo, kai šis domėjosi benamių apgyvendinimo sąlygomis Nakvynės namuose. Beje, tai jau antroji byla, susijusi su tuo pačiu tyrimu – pirmoji teismo posėdžiuose pabuvojo politikui priklausančio savaitraščio redaktorė Auksė Jasilionienė.
Gynėsi pats
Politikas į posėdį atvyko vienas ir gynėsi pats, be advokato. Kadangi posėdžio pradžioje nebuvo policijos atstovų, teisėja pasiteiravo, ar gali būti nagrinėjama byla be jų. G.Lipnevičius tam neprieštaravo, tad pirmiausiai parodymus davė du liudytojai iš kviestų trijų – Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos, kuri rūpinasi Nakvynės namais, vadovė Jūratė Čiuladienė ir benamis Edmundas. Jiems reikėjo prisiminti, kokios buvo aplinkybės, kai balandžio 15-ąją Nakvynės namuose lankėsi savivaldybės Tarybos narys.
J.Čiuladienės pasakojimu, apie nekviestų svečių apsilankymą tądien ją informavo Nakvynės namų prižiūrėtoja dirbanti Irena Rulienė. Tuo metu sąjungos direktorės darbo vietoje net nebuvo. Į policiją su pareiškimu J.Čiuladienė kreipėsi po to, kai pasikonsultavo su Socialinės paramos skyriaus specialiste Rasa Miškiniene. Kokiu būdu tuo metu apsilankęs Savivaldybės Tarybos narys galėjo sukelti grėsmę Nakvynės namų gyventojams, liudytoja nedetalizavo, o pats politikas sakėsi turėjęs ir kaukę, ir apsaugines pirštines. Teismui ji dėstė, kad G.Lipnevičius tuo metu nepasistengė su įstaiga susisiekti ant durų nurodytais kontaktais. Vėliau paaiškėjo, kad karantino sąlygų nesilaikymu kaltinamas politikas visgi skambino telefonu, o ir ji kaip vadovė net nebuvo pasirūpinusi įspėti asmenis apie draudimą lankytis Nakvynės namuose pašaliniams asmenims.
Nakvynės namų vadovės parodymai nebuvo labai rišlūs. G.Lipnevičius jai buvo paruošęs daugybę klausimų. „Ar dėl to įvykio kalbėjote su Savivaldybės administracijos darbuotojais? Ar su meru apie tai šnekėjote? Ar su Administracijos direktore tai aptarėte?“, – bandė jis išsiaiškinti, kas iš tikrųjų sotvi už pareiškimo parašymo. Bet J.Čiuladienė tvirtino, kad tik su Socialinės paramos specialistais tai aptarė ir sprendimą kreiptis į pareigūnus ji priėmusi pati. Pasirodo, kad minėtas klausimas kilo matyt dėl to, kad netrukus po to, kai jis su redaktore apsilankė Nakvynės namuose, čia sugužėjo ir Savivaldybės administracijos darbuotojai.
„Ar atvykę savivaldybės darbuotojai dėvėjo kaukes?“, – liudininkės teiravosi G.Lipnevičius. Ši atsakė, kad tiksliai neprisimena. „Kodėl tą dieną nebuvote darbe?“, – toliau kvotė administracinėn atsakomybėn traukiamas Tarybos narys. J.Čiuladienė atsakė, kad tądien ji aptarnavo neįgaliuosius.
„Kaip (Nakvynės namų – red.) vadovei normalu, kad gyventojai neturi kaip nusiprausti?“, – apie galimybę Nakvynės namuose išsimaudyti po dušu klaus. Teismas J.Čiuladienės atsakymo taip ir neišgirdo, nes teisėja Edita Jusevičienė nukirto, kad liudytojai užduodami klausimai nesusiję su nagrinėjamos bylos esme. „Labai susiję“, – bandė įtikinėti teisėją, tačiau nesėkmingai.
Šūsnis klausimų kiekvienam
Kitas į liudininkų pakylą stojęs asmuo buvo Nakvynės namų gyventojas Edmundas, kuris teismui pasakojo, kad Tarybos narys į Nakvynės namus vyko jo ir kitų benamių kvietimu. Esą šioje įstaigoje buvo gausybė įvairiausių problemų, kurių nebūtų galėję padėti išspręsti net žiniasklaidos atstovai.
„Radau telefoną laikraštyje, kad gali padėti“, – teigė Edmundas. G.Lipnevičius ir jam buvo paruošęs nemažai klausimų. Atsakymai į daugelį jų tik turėjo patvirtinti, kad Nakvynės namų gyventojai karantino metu gyveno apgailėtinomis sąlygomis.
„Ar tiesa, kad Nakvynės namai neturi ventiliacijos, nėra karantinavimo patalpos, užrakinti dušai, maistą gaminate kibiruose…“, – klausimus bėrė G.Lipnevičius. Liudytojas Edmundas nelabai suprato sąvokos „karantinavimo patalpa“, bet į kitus klausimus atsakė, pripažindamas, kad Nakvynės namuose nebuvo užtikrintos reikiamos higienos sąlygos ar įprastos galimybės pasigaminti šilto maisto. Edmundo žodžiais, po šio apsilankymo Nakvynės namuose atsirado galimybė gyventojams patiems pasigaminti karšto maisto – leista apsirūpinti kaitlentėmis. Minėto liudytojo teigimu, minėtos viešnagės metu su G.Lipnevičiumi jis bendravo maždaug dviejų metrų atstumu.
Surašyti administracinio nusižengimo protokolą G.Lipnevičiui pareigūnams prireikė beveik trijų mėnesių – tai buvo padaryta tik liepos 10 dieną. Nors teismo posėdis prasidėjo gerokai vėliau nei planuota, bet Radviliškio rajono policijos komisariato atstovas tyrėjas Marius Alčauskis atvyko dar vėliau, tad posėdis jau buvo įpusėjęs. Tiesa, teismas jam buvo atlaidus. Sprendžiant iš kelių lakoniškų pasisakymų, pareigūnas teismo posėdžiui nebuvo labai pasiruošęs. Jis uždavė tik vieną klausimą, ar G.Lipnevičius Nakvynės namuose lankėsi kaip juridinis ar kaip privatus asmuo.
Gresia nemenka bauda
Po dviejų liudininkų apklausos teisėja pasiteiravo G.Lipnevičiaus, ar šis duos parodymus, bet jis atsisakė padaryti, motyvuodamas tuo, kad pirma norėtų išklausyti dar vienos liudytojos – Irenos Rulienės parodymus. Kitas teismo posėdis numatytas spalio 6 dieną – tada bus apklausta paskutinė liudytoja ir bus sakomos baigiamosios kalbos.
Už Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą numatyta griežta sankcija – bauda fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Jei pažeidimą padaro juridinio asmens atstovas, baudos dydis prasideda nuo pusantro tūkstančio eurų.
Anksčiau išnagrinėtoje kitoje byloje teismas už tokiomis pačiomis aplinkybėmis padarytą administracinį nusižengimą redaktorei Auksei Jasilionienei skyrė tris kartus mažesnę baudą nei numato įstatymas, tai yra 500 eurų baudą. „Visuomenės balso“ redakcijos duomenimis, nutarimą ji apskundė apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.
