Cheminė valdžios „dovanėlė“ išsipakuoja

0
787
Netoli Šeduvos rajono valdžios nurodymu buvo atsikratoma nuodingais chemikalais.

„Mano vyro mama Joana – ji mirė nuo vėžio. Skrandžio vėžio. Mano uošvį Petrą į kapus taip pat nusitempė vėžys. Kaimynė Bronislava, kuri gyveno netoliese, ją irgi pakirto žarnų vėžys. Kita kaimynė mirė nuo skydliaukės vėžio. Dar kitus kaimynus, ir vyrą, ir žmoną, paskui save nusitempė vėžys…“, – Baltosios kaimo gyventoja Marija (visų žmonių vardai pakeisti – red.) vardino vieną po kito jai žinomus atvejus, kai klastinga liga pasiglemžė artimų žmonių gyvenimus. Jie visi gyveno netoli sandėlių Šeduvos geležinkelio stoties teritorijoje, kur rajono valdžios nurodymu buvo užkasti nuodingi sovietiniai pesticidai.

Dovanėlė“ ateities kartoms

Ko gero nebūtų nė vieno šeduvio, kuris nepažinotų artimoje aplinkoje žmogaus, mirusio nuo vėžio. Negailestinga liga į kapus nusinešė ne vieną šimtą Šeduvos gyventojų. Tačiau ar to priežastimi negalėjo būti geležinkelio stoties teritorijoje užkasti pesticidai, kurie per gruntą pasiekė požeminius vandenis? Juk nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų į sandėlius šalia Šeduvos šimtais tonų buvo vežami nuodingi chemikalai. Susimaišę tarpusavyje pesticidai sukėlė pražūtingus gaisrus. Siekdama, kad nepasikartotų gaisrai, 2004 metų viduryje rajono valdžia sumąstė chemikalus užkasti į žemę didelio sandėlio teritorijoje. Išaiškėjus siaubingai žiniai, vietiniai valdininkai buvo priversti daugybę tonų nuodų surinkti sunaikinimui. Sumokėjo milžiniškus pinigus už pesticidų utilizavimą Vokietijoje, bet paliko abejonę, ar tikrai viskas iki galo buvo sąžiningai ir kaip priklauso atlikta.

Vikšriniu traktoriumi pavojingos cheminės medžiagos buvo užverstos žemėmis, o vėliau užbetonuotos.

Genocidas

Taip savo surinktą bylą įvardino dabar jau miręs šeduvis, kurio tapatybės neleido atskleisti artimieji. Visuomenininkas atvirai kaltino vietos valdžią pesticidų afera įvardindamas pastarųjų finansinį suinteresuotumą. Jo kreipimuose Seimui, Vyriausybei, net Europos komisijai aiškiai nurodomos pavardės, tarp kurių tuometinės ir ankstesniosios rajono valdžių vyrai. Aktyvus pilietis reikalavo atlikti tyrimus, kad būtų, kaip tada tvirtino jis, sustabdytas „cheminis Šeduvos gyventojų genocidas“. Anot teismui parengtų dokumentų, per gruntinius vandenis nuodijami šeduviai, o susirgimas vėžiu išaugęs kelis kartus. Šeduvos Geležinkelio gatvėje gyvenęs vyras kreipėsi į savo šeimos gydytoją M.J.Zabilienę, kuri esą patvirtino, kad stipriai daugėja onkologinėmis ligomis sergančių žmonių.

Užterštumas milžiniškas

2005 metais Aplinkos ministerija raštu informavo Seimą ir jo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei LR Vyriausybės kanclerį, kad Šeduvoje buvo ilgalaikis vietovės teršimas trąšomis ir pesticidais. To pasekmė, kaip teigiama rašte, gruntinio vandens užteršimas neorganiniais junginiais kaip natrio, kalio, chloro, kalcio, azoto ir taip toliau. Ištyrus požeminį geriamąjį vandenį, atskirų cheminių elementų koncentracijos didžiausią leidžiamą koncentraciją viršijo 127 kartus. Be to, požeminiame vandenyje rasta ir pesticidų simazino ir prometrino. Tiesa, Aplinkos ministerijos atstovai parengtame rašte neįvardina, kokios tikslios rastų pesticidų koncentracijos. Rašte šis faktas nuvertinamas teigiant, kad chemikalų likučiai nedideli, nors viršija didžiausias leistinas koncentracijas.

Pesticidai požeminiame vandenyje

Lietuvoje patvirtinta higienos norma dėl pavojingų cheminių medžiagų didžiausių leidžiamų koncentracijų net neįvardina pesticidų kaip simazino ir prometrino ar kitų apskritai didžiausias leistinas koncentracijas. Teisės aktas nurodo tik ribines vertes grunte ir požeminiame vandenyje. O jos matuojamos tūkstantosiomis dalimis tiek grunto kilograme, tiek požeminio vandens litre. Prometrino leidžiama norma svyruoja nuo 0,5 iki 100 grunte, nuo 1 iki 150 vandenyje, kai simazino nuo 0,2 iki 140, vandenyje – nuo 2 iki 50. Tai tik dviejų pavadinimų chemikalai, apie kuriuos vietos gyventojus ir aukščiausias valstybės institucijas informavo Aplinkos ministerija. Atskirus tyrimus darė tiek už žmonių sveikatą atsakingas visuomenės sveikatos centras, tiek trąšomis ir žemės ūkiui skirtais chemikalais prekiaujanti privati bendrovė „Agrochema“, pasisamdžiusi ekspertus.

Pradingo

Ką tiksliai rado valstybinių institucijų sveikatos apsaugos specialistai, deja, sužinoti dabar nebeįmanoma. Tuometinis Šiaulių sveikatos apsaugos centras, kuris dabar yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padalinys, tyrimų rezultatus saugo ne ilgiau kaip penkerius metus. Tad Šiaulių apskrities archyve neišliko dokumentai ar kitos ataskaitos apie Šeduvos apylinkėse daryto monitoringo tyrimų rezultatus. Tiesa, Radviliškio rajono savivaldybės archyve išliko vienas raštas iš susirašinėjimo su minėtu sveikatos centru ir vietiniais aplinkosaugininkais. Tuometinis Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktorius Krizentas Kameneckas 2004 metų gruodžio mėnesį raštu Nr. S-3718(115) informavo ne tik „Achemos grupę“, bet ir Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, kad buvo atlikti keturių šachtinių šulinių geriamojo vandens tyrimai dėl pesticidų. Anot sveikatos specialistų, jiems kėlė nemažą susirūpinimą, kad visuose šuliniuose buvo rasti net 16 skirtingų pavadinimų pesticidų.

Netiki, kad taip pasielgė valdžia

Grunto ir požeminio vandens tyrimus dėl užteršimo pesticidais atlieka Geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerija. Šios tarnybos specialistė Virgilija Gregorauskienė iš Hidrogeologijos skyriaus išgirdusi istoriją, kaip Radviliškio valdžia nusprendė užkasti pesticidus į žemę, o vėliau net sutvarkiusi juos nusprendė pesticidais užterštą gruntą ir statybinį laužą užkasti sandėlio teritorijoje, be užuolankų rėžė: „Tai jie paliko gerą dovanėlę ateities kartoms. Pesticidai yra tokie nuodai, kurie greitai nesuskyla ir nesuyra. Jie per gruntą vis tiek pateks į vandenį, tad visko gali atsitikti. Girdėjome ne kartą, kad privačios įmonės užkasė ar kitaip slėpė nuodingus chemikalus, kuriuos turėjo išvežti sunaikinimui siekdami sumažinti išlaidas. Tačiau, kad rajono valdžia taip darytų, girdžiu pirmą kartą. Juk tai savų gyventojų nuodijimas, nes nei betonas, nei kitos medžiagos ilgai nelaikys, ir tada nuodingos medžiagos vis tiek pateks į gamtą. Pesticidai ne šiaip sau utilizuojant yra deginami aukštoje temperatūroje – kitu atveju tai ne utilizavimas ar jų sunaikinimas, tai tik problemos atidėjimas ilgesniam laikotarpiui. Juk kažkada tie nuodai skverbsis į gruntą ir pasieks vandenį. O jau tada sveikatos ir kitos bėdos tikrai neišvengiamos…“

Šalia Šeduvos geležinkelio stoties teritorijoje sandėlį su jame buvusiais užkastais pesticidais ir kitais chemikalais nusipirko „Agrochema“. Bet įmonė atsitvėrė tylos siena. Geologijos tarnybos 2009 metais parengtoje ataskaitoje dėl pesticidais užterštų teritorijų Lietuvoje kaip vienas informacijos šaltinių nurodomas M.Čegio įmonės vykdytas monitoringas Šeduvos geležinkelio stoties teritorijoje. Įmonės vadovas Martynas Čegys tikina, kad tyrimo užsakovas buvo „Agrochema“, todėl be jos atstovų leidimo rezultatų viešinti negali.

Susisiekus su „Agrochema“ atstovais, jie paprašė atsiųsti klausimus raštu. Vėliau standartiškai atsakė, kad vykdė tyrimus, deja, konkrečių atsakymų taip ir nepateikė. Reikia pažymėti, kad aplinkosaugininkai iš tuometinio aplinkos apsaugos departamento šių tyrimų rezultatų nepripažino ir reikalavo atlikti išsamesnius tiek grunto, tiek požeminio vandens. Tam iš dalies pritaria ir M.Čegys, kuris sakė: „dabartinės technologinės galimybės leidžia nustatyti tiksliau ir konkrečias chemines medžiagas. Bet tada tie tyrimai nebuvo tokie išsamūs ir geri. Bendrą rezultatą dar galėdavome pamatyti, bet tik tiek…“ Tačiau prabėgus nemažai metų, kaip sako tuometinis šios istorijos tiesioginis dalyvis iš aplinkos apsaugos departamento, pesticidai nubėgo Daugyvenės upe ir nebereiktų vėl kelti iš naujo versijų dėl susirgimų vėžiu ir kitomis ligomis.

Uždrausti

Mokslininkams pavykus įrodyti pesticidų daromą ilgalaikę žalą ne tik ekosistemoms, bet ir žmonių sveikatai dėl kancerogeninio poveikio, nemažai pesticidų buvo uždrausti tarptautine sutartimi – Stokholmo konvencija. Į ją buvo įtraukti tokie pesticidai kaip labai plačiai naudoti DDT, aldrinas, toksafenas, chlordanas, diedrinas, endrinas, heksachlorbenzenas ir kiti. Geologijos tarnybos 2009 metais penkerių metų ataskaitoje Šeduva nėra atskirai išskirta. Kodėl naudojamasi tam tikrais privačių ekspertų atliktais tyrimais nežinoma. Kaip ir nežinoma, kodėl tų tyrimų rezultatai nėra paviešinami. Gal vis tik katę maišę nusipirkusi „Agrochema“ nenori būti apkaltinta dėl pesticidų daromos žalos vietos gyventojams? Tačiau trijų specialistų parengtoje ataskaitoje yra užfiksuota, kad kai kuriais pesticidais neįvardintose užterštose pesticidais vietovėse normos viršytos beveik 10 tūkstančių kartų. Kol kas nežinoma, ar tai nėra ta pati Šeduva, nes patikrinti šios informacijos beveik nėra jokių galimybių.

Šuliniai

Šeduva kaip gyvenamoji vietovė Radviliškio rajone stipriai atsilieka pagal prisijungimą prie centralizuotu būdu tiekiamo vandentiekio. Beveik pusė šeduvių tuo metu naudojo šulinių vandenį. Kai kurie vietos gyventojai yra įsitikinę, kad ikiteisminį tyrimą pesticidų užkasimo istorijoje atlikęs Radviliškio policijos komisariato pareigūnas buvo perkeltas kitur, kai pradėjo domėtis požeminių vandenų kryptimis Šeduvos teritorijoje. Šios versijos nepatvirtino pats policijos darbuotojas, tačiau kyla klausimas, kodėl toks didelis mirtingumas nuo vėžio Šeduvos miestelyje.

Susirgimų skaičius dvigubai didesnis

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, susirgusiųjų vėžiu skaičius Šeduvoje 2005 metais išaugo dvigubai, lyginant su 2004 metų skaičiais. Jei 2004 metais šia liga susirgo 12, tai sekančiais metais jau 26 šeduviams buvo diagnozuotas vėžys. Tiesa, specialistai neskuba daryti kategoriškų išvadų ir tikina, kad tai galėjo būti bet kas, ne tik pesticidai geriamajame vandenyje. Ieva Vinceržerskienė, instituto Vėžio registro vedėja, sako: „sergamumo augimą gali sukelti ir tam tikro rizikos veiksnio paplitimas tam tikroje teritorijoje. Tačiau vėžys nėra ūminė liga, ir nebūtinai išaugęs susirgimų skaičius šia liga rodo neigiamų pasekmių priežastis. Tai gali būti ir teigiamos priežastys kaip tobulėjanti diagnostika ar ilgėjanti gyvenimo trukmė.“

Bet specialistai patvirtina, kad chemikalų kancerogeninis aspektas turi nemažą reikšmę žmogaus sveikatai. Anot jų, reikėtų tikslesnių duomenų, siekiant išsiaiškinti, kas nulėmė tokį staigų susirgimų vėžinėmis ligomis skaičiaus augimą Šeduvoje konkrečiais metais. „Nuo rizikos veiksnio sukeliamo poveikio iki ligos išsivystymo kartais praeina dešimtmečiai, tad bet kokie šiandieniniai pokyčiai yra susiję su prieš daug laiko buvusio poveikio“, – komentavo I.Vinceržerskienė iš Vėžio instituto. Nors tokiems žodžiams antrina ir aplinkosaugininkai, ypatingai tiesiogiai susiję su šia pesticidų istorija, tačiau dalis paprastų šeduvių mato tiesioginį ryšį tarp mirčių nuo vėžio ir prieš daug metų netinkamai tvarkytus ir nelegaliai laidotus pesticidus šalia Šeduvos.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia