Karantino paradoksas versle: apimtys mažėjo, bet žmones išsaugojo

0
823
„Kol kas viskas sklandžiai. Žinoma, šiek tiek pajėgumus tam tikrose srityse teko sumažinti, bet ne tiek, kad reikėtų atleisti darbuotojus. Neatleidome nė vieno. Bandome iš turimų resursų dėliotis“, - teigia „Fasma“ vadovas S.Krivickas. UAB „Fasma“ nuotr.
Įsigyk bilietusKETBILIETAI

Karantino metu net 71 proc. Lietuvos verslų susidūrė su bendrų pardavimų sumažėjimu, Radviliškio rajone veikiančios stambios įmonės ar smulkesni verslai – taip pat ne išimtis. Nepaisant to, verslininkai labiau linkę dirbti nuostolingai, nei atleisti darbuotojus.

8 žmones išleido į pensiją

Žemės ūkio techniką gaminanti ir įvairius metalo apdirbimo darbus atliekanti UAB „Radviliškio mašinų gamykla“ – viena iš tų, kurią paveikė karantinas. Įmonės darbuotojai neretai dirba trumpesnes valandas, nei prieš karantiną.

Metai sunkūs jau vien dėl to, kad net 50 procentų įmonės produkcijos buvo eksportuojama į kitas šalis. Įmonės technika ir įranga pasiekdavo Baltarusiją, Rusiją, Angliją, Rumuniją, Bulgariją, Kanadą, Indiją. Šiuo metu įmonė praktiškai išgyvena tik iš Lietuvoje turimų užsakymų. Žinoma, rinka šalyje nėra didžiulė, tad ir pardavimai nėra tokie dideli, nėra galimybės visiškai tik iš to gyventi, tad dėl to jaučiamės suvaržyti, bet dirbame ir stengiamės išgyventi“, – sako įmonės UAB „Radviliškio mašinų gamykla“ direktorė Daiva Leonavičienė. Jos vadovaujama įmonė ieško galimybių išlaikyti žmones savarankiškai.

Įmonėms siūlomos paskolos gal ir geras dalykas, bet mūsų įmonę labiau domintų tokios pagalbos priemonės, kurios padėtų išlaikyti darbuotojus. Kol kas savarankiškai ieškome galimybės išlaikyti žmones, siekdami sumažinti kaštus ir sąnaudas trumpiname darbo savaitę. Nesinori žmonių paleisti, nes jie bus reikalingi atsigavus ekonomikai ir didėjant gamybos apimtims“, – tiki D.Leonavičienė.

Įmonė per karantiną atsisveikino tik su tais žmonėmis, kurie jau buvo pensinio amžiaus, papildomai niekas nebuvo atleistas. „Mūsų branduolys – 72 žmonės. Į pensiją buvo išleisti 8 žmonės. Visus žmones pavyko išlaikyti tik subsidijų dėka“, – teigia įmonės vadovė.

Šeduvos malūno klientai optimistiški

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiame Šeduvos malūne šiuo metu jokios gyvybės. Jo veikla visiškai sustabdyta. „Esame įsikūrę už miesto ribų, tad apie maisto pristatymo į namus paslaugą net nesvarstėme. Manau, kad net nebūtų tokio poreikio. Kaži ar vertėtų tai pradėti, jei perdien būtų tik kokie penki užsakymai“, – svarstė Šeduvos malūno administratorė Jolanta. Ji džiaugiasi valstybės teikiama pagalba.

Kitu atveju kiltų sunkumų mokant ir minimalų atlyginimą. Daug įmonių užsidarytų visiškai, jei tos pagalbos neliktų. Kad ir ne kažkokie pinigai, bet „ant duonos“ yra. Darbuotojai tebėra prastovose, kiek įmanoma stengiamės žmonių neatleisti. Žinoma, jei valstybė nustos remti, kitos išeities jau nebeturėtume“, – neatmetė Jolanta.

Moteris mano, kad dažna maitinimo sektoriui priklausanti įmonė bus priversta užsidaryti. „Bus labai sudėtinga metams prisikaupti rezervo, jei bus leista veikti tik šiltuoju metu laiku. Vis tik žmonės dar galvoja optimistiškai, rezervacijų neatšaukia. Šiltuoju metu laikotarpiu yra rezervuota ne viena data, žmonės yra suplanavę vestuves ar kitas šventes. Žinoma, tų švenčių gal tik trečdalis likę to, ką turėjome iki karantino“, – pasakojo Jolanta.

Šeduvos malūno klientai optimistiški – vestuves atšokti suplanavusios poros tiki, kad karantinas nebeužsitęs ilgai. Šeduvos malūno nuotr.

Fasma“ mažino gamybos apimtis

Yra sričių, kurių pandemija neigiamai beveik nepaveikė. Vienos iš jų – maisto produktų gamybos įmonės. Viena produktyviausių maisto pramonės įmonių Baltijos regione UAB „Fasma“ didelių sunkumų nepajuto ir šio karantino metu.

Kol kas viskas sklandžiai. Žinoma, šiek tiek pajėgumus tam tikrose srityse teko sumažinti, bet ne tiek, kad reikėtų atleisti darbuotojus. Neatleidome nė vieno. Bandome iš turimų resursų dėliotis“, – teigia „Fasma“ vadovas Sigitas Krivickas. Visgi maisto pramonei jis prognozuoja sąstingį.

Viskas lėtėja. Matosi, kad viskas aplink ledėja ir stoja“, – pastebi S.Krivickas. Jo vadovaujamoje įmonėje gamybos apimtys per metus sumažėjo maždaug 15 procentų. Subsidijų įmonė neprašė ir kita valstybės teikiama pagalba, įmonėms nukentėjusioms per karantiną, nepasinaudojo.

Granulita“: traukėsi eksporto apimtys

Medžio granulių gamybos bendrovė UAB „Granulita“ teigia, kad jos gamybos apimtys per karantiną tik augo. „Reikia turėti omeny, kad praėjusiais metais atidarėme naują gamyklą, bet jei nebūtume jos įsigiję, tai apimtys būtų sumažėjusios apie 20 procentų. Eksporto apimtys sumažėjo. Tarkim, Italijoje uždarytos parduotuvės, baseinai, viešbučiai, spa centrai. Jiems nebereikia medžio granulių šildymui, nes jų veikla sustabdyta. Įmonei daug sunkiau, nei ankstesniais metais“, – neslepia UAB „Granulita“ direktorius Girmantas Praninskas. Valstybės teikiama pagalba įmonė nepasinaudojo.

Jei atidėtume įmokas Sodrai, įmonė būtų rodoma kaip skolininkė. GPM mokesčių inspekcijai nemokėti negalime, todėl kad mes esame eksportuotojai. Realiai jokių lengvatų negauname. Kol kas stengiamės darbuotojus išleisti prastovoms. Neatleidome nė vieno darbuotojo. Kažkada baigsis pandemiją, tų žmonių reikės. Jie yra įgiję patirtį, tad įmonei geriau dirbti „į minusą“ nei atleisti darbuotojus, o vėliau priimti naujus žmones ir juos apmokyti. Tai būtų didesni praradimai, nes neišvengiamai būtume neapsaugoti nuo naujų darbuotojų klaidų“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Medžio granulių gamybos bendrovėje UAB „Granulita“ mažėjo eksporto apimtys dėl Italijoje ir kt. šalyse sustabdytų viešbučių spa centrų veiklos. UAB „Granulita“ nuotr.

Žmonės nustojo naudotis taksi

Taksi įmonės vadovas Anatolijus Zizovas teigia, kad žmonės karantino metu beveik visiškai nustojo naudotis taksi paslaugomis.

Keleivių visiškai nėra. Jei skaičiuotume keleivius procentais, tai iš 100 procentų beliko tik 15. Būna dienų, kad ir vos 5 procentai. To, ką gaunu iš keleivių, neišeina net mokesčiams padengti. Žiemą ir kuro sąnaudos didesnės. Net ir stovint reikia laikyti įjungtą variklį, nes po 10 minučių pradeda kojos šalti. Žmonės tik pas gydytojus taksi dar važiuoja, bet ir tai retai, nes mažai dirbančių gydytojų beliko. Duoną kaimynai matyt atveža“, – svarsto taksistas. Valstybės pagalba jam buvo reikšminga tik pirmojo karantino metu, vėliau jokios pagalbos nesulaukė. Taksistas teigia, kad kol kas alternatyvų – kitų galimybių užsidirbti jis neieško.

Negaliu kažko kito imtis, nes nėra sveikatos. Teko persirgti koronavirusu, o dar ir koją susilaužiau“, – graudenasi A.Zizovas.

TvirtovėLtvirtovės pramogos

Palikti komentarą

avatar