Radviliškyje veikia bengalijos kačių veislynas ,,Luitaben“, iš kurio graibstyte graibstomi dar nespėję gimti kačiukai. Jų geidžia tiek garsūs Europos kačių veislynai, tiek eiliniai šių gyvūnėlių mylėtojai. Šio veislyno įkūrėja Gilveta Žilinskė gerai žinoma Radviliškio miesto verslininkė, viena iš brangiujų metalų dirbinių salono „Opalas“ savininkių.
Istoriją pradėjo benamis katinas
Bengalijos kačių veislynas ,,Luitaben“ neabejotinai yra didžiausias visame Šiaulių regione. „Veislynas atsirado visai netikėtai. Dar prieš įsikurdama naujuose namuose sakiau visiems, kad pas mane jokių gyvūnų, o taip pat ir kačių, namuose nebus. Nebuvau ypatinga kačių mylėtoja. Jei kažkas prieš dvidešimt ar prieš dešimt metų būtų pasakę, kad pas mane vienu metu bus tiek kačių, niekaip nebūčiau patikėjusi. Viskas prasidėjo nuo vieno kiemo vaiko. Vyrui tada labai pagailo beglobio kačiuko, tad parnešė jį į namus. Žinote, atrodė keistai – mano vyras labai didelis ir aukštas, o rankose parsinešė tokį mažą mažytį katiniuką. Nu nejaugi mesi gyvūnėlį lauk? Nuo tada kilo noras turėti ir bengalų veislės katę. Man šie katinai visada buvo patys gražiausi. Įsimylėjau bengalus iškart – nuo pat pirmojo atkeliavusio į mūsų namus. Ir dabar sustoti nebegaliu“, – sako kates pamilusi Gilveta. Jos vadovaujamas veislynas veiklą pradėjo 2017 metais.
Investicijų pareikalavo du pirmieji veislyno veiklos metai. Dauguma kačių atkeliavo iš Rusijos, o vėliau keliauja į Vakarų valstybes. „Rusai bengalų veisimu užsiima jau seniai. Jie išveda labai gerus ir gražius bengalus. Dažnais atvejais tesame tik tarpinė stotelė – nes iš mūsų veislyno bengalai keliauja ne tik į privačių asmenų namus, bet ir į veislynus Lenkijoje, Anglijoje, Airijoje. Išvyksta net į tolimąją šiltą Ispaniją“, – mini Gilveta. Dauguma žmonių tradiciškai pripratę, kad bengalai yra tik rudi, bet šioje veisykloje jų esama visokių.
Dėmesys – kiekvienam
Šiuo metu Gilvetos vadovaujamame veislyne auga devynios suaugusios katės, trys katinai ir keliolika mažų katinukų. Šie mažyliai netrukus išvyks į savo nuolatinius namus. Dažnu atveju nauji šeimininkai atsiranda kačiukams dar nespėjus ateiti į šį pasaulį. Jie palikti veislyną gali ne anksčiau kaip sulaukę trijų mėnesių ir 21 dienos. Jie visi jau būna suskiepyti ir sučipuoti.
„Nepaisant to, kad kiekvieno gyvūno čipavimas kaip privalomas atsirado tik dabar, veislynai tai darė jau seniai. Visi kačiukai išvažiuoja iš veislyno būdami sveiki. Tėvams atliekami genetiniai tyrimai. Juos atlieka Vokietijoje veikianti laboratorija“, – sako bengalų kačių veislės grynumu besirūpinanti radviliškietė verslininkė. Mažų kačiukų veislyne būna nuolatos, tad Gilvetos šeimai net atostogas tenka planuoti, priklausomai nuo to, esama mažylių ar ne.
Titulai
Norint išveisti bengaliuką, kad jų palikuonys būtų su kilmės dokumentais, tėvus reikia vežti į parodas. Visos parodos, kuriose dalyvauja Gilvetos augintiniai, tarptautinės. Kates vertina ekspertų komanda. Jie nustato, ar bengalas neturi defektų, ar atitinka nustatytus standartus. Jei įvertinimas aukštas – keturkojui suteikiamas titulas. O jį gauti nėra lengva, nes konkurencija yra didžiulė – kartais parodoje dalyvauja po du šimtus ar daugiau kačių iš visos Europos ar net pasaulio kampelių. Bet Gilvetos veislyno bengalams parodose dažnai sekasi. Gautais medaliais ir diplomais nukabinėta viena namų siena, o tituluoti yra visi veislyno „Luitaben“ katinai ir katės. Aukščiausias gautas titulas – pasaulio čempionas!
Į naujus namus išvykstantys kačiukai nebūna bevardžiai. Jie visi pavadinti skambiais, bet tikrai lietuvio ausiai nekasdieniškais vardais (Darvinu, Širle, Persivalu, Šantale ir t.t). Visgi veislynuose jie retai yra šaukiami vardu, kuriuo „pakrikštija“ veislyno savininkė. Tai daroma vien tam, kad nauji šeimininkai turėtų galimybę patys apsispręsti dėl vardo.
„Luitaben“ veislyno savininkė dažnai dalyvauja įvairiuose seminaruose. Pats veislynas taip pat priklauso didžiausiam klubui LGAC (Lietuvos gyvūnų augintojų centras – red.), kuris priklauso WCF (Pasaulinei kačių augintojų federacijai – red.). Jame susitinka visi šalies veisėjai. Klubas turi savas taisykles. Ypač draugiški bengališkų kačių veisėjai. Priklausymas klubui suteikia galimybę apie šias kates sužinoti daugiau, pasidalinti niekur neaprašyta patirtimi, sunkiai įkainojamomis žiniomis, išvengti brangiai kainuojančių klaidų, nors patirtis ateina per asmeninę praktiką.
Su bengalų veislės katinais Gilveta dalyvauja parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose šalyse. Norint gauti aukštus titulų sertifikatus, be kurių kačių veisimas negalimas, privaloma lankytis parodose, kur kates vertina ekspertai iš įvairių šalių. Didžiulę patirtį turintys kačių ekspertai įvertina, ar katinai atitinka veislės standartus, suteikia teisę veisti. Todėl Radviliškyje esantis veislynas „Luitaben“ ir veisia šios veislės kates.
„Veisimas ateina per patirtį ir per skaudžius nusivylimus, kartais – net kačiukų mirtis, nesėkmingus gimdymus. Ta tikroji patirtis ateina, kai viską pats išgyveni“, – įsitikinusi Gilveta.
Sunkus išsiskyrimas
Skirtis su kačiukais Gilvetai visada yra be galo sunku. „Paskauda širdį, bet laikui bėgant ateina supratimas, kad veisimas yra darbas, o šie maži kačiukai keliauja į namus, kur jie taip pat gaus daug rūpesčio ir meilės, kaip buvo šiuose namuose, kuriuose juos katės mamos atsivedė. Dėl to visiškai nekyla abejonių – nauji šeimininkai net neprašyti atsiunčia tai patvirtinančių vaizdo įrašų. Jie būna iščiūčiuoti, išliūliuoti, jiems leidžiama ir iš stiklinių lakti vandenį. Aš juk kiekvienam iš jų tiek duoti negaliu – pas mane jų daug. Nežinau nė vieno atvejo, kad būčiau likusi nepatenkinta jų naujais namais“, – pripažįsta Gilveta.
Veisimui skirtų suaugusių bengališkos veislės kačių kaina gali siekti nuo 2-2,5 tūkstančio eurų, mažo kačiuko – nuo tūkstančio eurų. Kai kurie kačiukai iškeliauja į lietuvių emigrantų šeimas. Galvosūkio dėl kelionės dokumentų tvarkymo naujieji šeimininkai išvengia – visais kelionės sertifikatais pasirūpina patys veislyno savininkai.
„Bengalus veisti labai įdomu, nes palikuonių raštai, atspalviai vis kitokie. Iš viso gali būti dešimt skirtingų atspalvių. Užvis labiausiai visi vertina rudus“, – pastebi Gilveta.
Iš Radviliškio įsigyjami bengaliukai, kurie nebūna naudojami veisimui, išvažiuoja tik sterilizuoti ir kastruoti. Gyvūnai išvežami jau turintys kilmės dokumentus, Europos pasą, jie būna sučipuoti, nukirminuoti ir, aišku, paskiepyti visais reikalingais skiepais. Bengaliukai veisimui parduodami tik registruotiems veislynams siekiant apsisaugoti nuo nelegalių daugintojų.
Ragina ir kitus ryžtis
Planų plėstis nėra – norisi kaip įmanoma skirti daugiau dėmesio kiekvienam iš katinų. Kuo jų daugiau – tuo mažiau meilės lieka kiekvienam iš jų. Tiesa, net ir tie katinai, kurie skirti veisimui, veislyne ilgai neužsilieka – išbūna vos keturis ar penkis metus.
„Jie yra kastruojami, sterilizuojami, dovanojami, simboliškai parduodami. Jie nebedalyvauja veisimo programoje. Visus bengalus galima pradėti kergti nuo dešimt mėnesių. Per du metus galima turėti tik tris vadas. Taip yra dėl to, kad katėms turi būti leista atsigauti, atstatyti savo organizmą, dalyvauti parodose“, – sako geriausiomis gyvūnų gyvenimo sąlygomis besirūpinanti Gilveta. Jos vertinimu, registruotų ir kačių geriausiomis veislėms savybėmis besirūpinančių veislynų poreikis ne tik Šiaulių regione, bet ir visoje šalyje tebėra didelis, tad ji ragintų ir kitus žmones nepabūgti oficialiai užsiimti kačių veisimu. „Tai yra gerbtinas ir gana pelningas darbas. Bet, manau, tai svarbiausia daryti ne bute“, – patarimus dalina Gilveta šiuo nelengvu amatu norintiems užsiimti žmonėms.
Savaitraščio redaktorė Asta VOLKOVAITĖ
