Atėję papliaukioti ar kitaip smagiai praleisti laiką į Radviliškio baseiną, lankytojai nebegali jaustis visiškai užtikrinti dėl savo sveikatos ar gyvybės. Daugiau nei keturis milijonus eurų kainavęs blizgantis statinys yra brokuotas. Pastato techninę priežiūrą atliekantys samdyti specialistai iš UAB „SDG“ nustato daugybę trūkumų, tačiau rajono valdžia ir baseino administracija linkusi sumažinti statybos darbų broko mastą, nors patys pripažįsta, kad pastato sienos trūkinėja dėl „sėdančio grunto.“ Vykstant baseino statyboms prokurorai aiškinosi, kaip buvo panaudoti papildomai skirti 125 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis turėjo būti smėlio-žvyro mišinio pavidalu. Viešųjų pirkimų tarnyba patikrinusi vietoje statybos darbų dokumentus tada negalėjo tiksliai nustatyti, kiek papildomai, jei iš viso buvo, atvežta smėlio ar žvyro kubų į baseino statybvietę grunto sustiprinimui.
Susitikimai dėl broko šalinimo
Kaip redakciją informavo Savivaldybės atstovė spaudai Eligija Zoltnerienė, nuo pat baseino atidarymo pradžios „atsiranda nežymūs pirmo aukšto pertvarų ar grindų įtrūkimai, kurie periodiškai yra pašalinami.“ Ji neminėjo, kad tokie įtrūkimai jau atsiranda ir antrame aukšte. Į kas pusę metų vykstančius pasitarimus kviečiami baseiną stačiusios „Raseinių statybos“ vadovai, dalyvauja ir Savivaldybės administracijos specialistai bei baseino atstovai. Susitikimuose aptariama, kaip pašalinti statybininkų paliktą broką, kurį savivaldybė švelnindama retoriką įvardina defektais.
Pasitarimas
Paskutinis įvairių institucijų, baseino administracijos atstovų ir statybinės firmos direktoriaus Sauliaus Bekampio pasitarimas įvyko liepos 29 dieną, prieš pat uždarant baseiną vienai savaitei. Anot Savivaldybės pateiktos informacijos, pasitarimo metu buvo: „su rangovu kalbėta dėl ant stogo atsiradusių keleto pūslių remonto; dėl po intensyvaus lietaus pastebėto pratekėjimo per išorinį fasadą priežasčių nustatymo; pratekėjimo iš po palangių į išorinę pusę priežasčių nustatymo; dėl kondicionavimo sistemų vamzdyno izoliacijos praplyšimų dėl galimai naudotų nekokybiškų medžiagų šalinimo; dėl stogo sandūrų elementų išpildymo nustatytų defektų šalinimo; dėl inžinerinių sistemų (vandentiekio vamzdynų) pratekėjimų šalinimo.“
Plyšiai piršto storumo
Nors savivaldybės atstovai nesureikšmina broko ir paskutiniame pasitarime nekalbėjo apie būtinybę spręsti problemą, kodėl trūkinėja sienos bei imtis realių veiksmų, baseino atstovai pripažįsta, kad juos neramina kai kurie plyšiai. Dėl pagrindinės baseino salės išorinėje sienoje atsiradusio kone metro dydžio įtrūkimo konsultuojamasi su ekspertais iš Kauno. Jie turės įvertinti grėsmę, kurią kelia trūkinėjanti siena. Tiesa, šis įtrūkimas nėra kol kas platus, tuo tarpu drabužinėje, persirengimo kambariuose ar darbuotojų kabinetuose plyšiai yra gerokai didesni ir platesni. Kai kurie jų net piršto storumo. Didžioji dalis kalbintų lankytojų sutiko, kad nesijaučia ramiai sužinoję informaciją apie trūkinėjančias sienas.
Pakeistas projektas
Pirminiame 2007 metais parengto Radviliškio baseino projekte buvo numatytas trijų aukštų pastatas. Taip pat atliktas ir viešasis pirkimas, kurį laimėjo UAB „LitCon“ už 4,865 milijonus eurų (litais – 16,78 milijonų). Nors Antano Čepononio vadovaujama Savivaldybė sukirto rankomis su statybininkais, darbai iš vietos visai nepajudėjo, nes Seime ir Vyriausybėje valdžią turėję konservatoriai lėšų neskyrė. Ir kuriam laikui viskas sustojo.
Antrą kartą konkursas baseino statybų darbams pirkti buvo organizuotas jau 2015 metais. Bet projektas gerokai pakeistas – sumažintas vienu aukštu ir liko vos dviejų. Laimėtojas „Raseinių statyba“ pateikė mažiausią darbų kainą ir įsipareigojo už 3,46 milijono eurų pastatyti baseiną. Tiesa, už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus vykdant viešąjį pirkimą, Šiaulių apygardos teismas Jolantos Margaitienės administracijai skyrė 1 000 eurų baudą.
Papildomi darbai
Kai tik statybininkai polius kalti pradėjo, mero A.Čepononio ir J.Margaitienės iniciatyva buvo parengta 125 tūkst. eurų papildomų darbų sutartis. Tiesa, meras visada teigia, kad su viešaisiais pirkimais niekuo nesusijęs, o vietoj atostogaujančios direktorės sutartį pasirašė tuometinė jos pavaduotoja Justė Venskutė. Sutartimi buvo numatyta papildomai sustiprinti pamatus ir gruntą – esą statybvietė yra ant durpingo sluoksnio, tad būtina durpes pakeisti smėlio-žvyro sluoksniu. Kai prokurorai su VPT domėtis pradėjo, sutartis iš karto buvo nutraukta. Statybos skyriui vadovaujantis Gintautas Vičas tada tvirtino, kad apsiskaičiavo ir ne tokius skaičius pateikė. Po atlikto ikiteisminio tyrimo, VPT samdytas ekspertas taip ir nesurado papildomai atvežtų daugiau nei 3 tūkstančių kubų žvyro. Be to, VPT parengtoje išvadoje buvo nustatyta, kad rengdama papildomų darbų sutartį valdininkai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytą skaidrumo principą.
Ne kartą bandė
Tai nebuvo vienintelis kartas, kai rajono valdžia norėjo dar daugiau mokesčių mokėtojų lėšų tarsi į balą išmesti. Tuometinis Tarybos narys Justas Malinauskas išsiaiškino, kad statybininkai pageidavo daugiau žvyro negu projekte numatyta vežti į lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelę. Kone pusantro metro storio sluoksnis turėjo būti. Tada opozicijos politiko ir viešumo dėka pavyko sustabdyti įtartiną aferą, kadangi pinigų prašė žvyrui, nors aikštelėje tuo metu visos trinkelės jau buvo sudėtos.
Buvęs politikas, o dabar Alksnupių bendruomenės pirmininkas J.Malinauskas, kuris turi aukštąjį statybininko išsilavinimą ir dirba betonuodamas pamatus ir polius statybvietėse, išgirdęs apie trūkinėjančias baseino sienas, negalėjo atsistebėti: „Mus visus tada įtikinėjo, kad būtina papildomai skirti šimtus tūkstančių eurų iš rajono biudžeto, kad būtų gerai sutankintas gruntas, kad poliai ir sienos laikytų. Tai kaip čia dabar yra, kad gruntas sėda, kai tiek tūkstančių kubų smėlio ir žvyro privežta. Juk pastatas net nėra toks aukštas. Negaliu patikėti, kad ten yra plyšių sulig piršto storumo. Nes jei taip yra iš tikrųjų, tada Savivaldybė turi bėdą. Didžiulę bėdą.“
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj išgirdęs apie baseino situaciją, sakė, kad reikia žiūrėti, kokių veiksmų imasi Savivaldybės administracija kaip Užsakovas. Jei, anot jo, bus paviešinta spaudoje tokia informacija, ir valdininkai nesiims veiksmų, o pastatas ar jo dalis sugriūtų ir sužalotų žmones, atsakingi specialistai galėtų net būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tinkamą pareigų nevykdymą. Šis prokuroras kuravo ikiteisminį tyrimą dėl papildomų darbų už 125 tūkst. eurų sutarties vykdymo aplinkybių.
Ekspertas komentuoja
Docentas, turintis mokslinį daktaro laipsnį, Arnoldas Šneideris, dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos vedėju, peržiūrėjęs nuotraukas su užfiksuotais sienų įtrūkimais, tvirtino: “Plyšių pobūdis rodo atramų deformacijas. Tai gali būti pagrindo deformacijos dėl nepakankamo sutankinimo, kai kur konstrukciniai sprendimai pertvarose. Reikėtų atlikti būklės įvertinimą.”
