Automobilį pirko kaip katę maiše – subyrėjo vos tik įsigytas

0
457
Radviliškietis pripažino, kad prieš sudarant sutartį automobilio patikrinimui į servisą nevarė, kadangi skubėjo, neturėjo tam laiko ir pasitikėjo pardavėju.

Įsigyti patvarią mašiną – tikra loterija. Taip galėtų pasakyti radviliškietis Edmundas G. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuris susiviliojo www.autogidas.lt rasta mašina „Opel Frontera“. Beveik pustrečio tūkstančio eurų kainavęs automobilis subyrėjo praėjus vos dviem savaitėms po sandorio. Vairuotojas pasijuto stipriai atgautas, tad siekė automobilį grąžinti pardavėjui ir susigrąžinti pinigus. Automobilio sandorio ypatumus prieš kurį laiką išnarstė Radviliškio teisėjai.

Visureigis skelbime buvo be defektų

Bylos duomenimis, Edmundas automobilio dairėsi nuo metų pradžios, tad uždklydo ir į tinklalapį www.autogidas.lt. Jo dėmesį patraukė patalpintas skelbimas apie parduodamą 2002 m. automobilį „Opel Frontera“: „Parduodamas tvarkingas visureigis. Variklis vienodai gerai dirba tiek benzinu, tiek dujomis. Tiltai jungiasi. Važiuoklė tvarkinga, nebarška, stabdžiai geri, rankinis stabdis laiko. Rėmas be rūdžių, kėbulas gan gražus“. 

Gundė ir išvardintos savybės: benzinas/dujos, visureigis, techninė apžiūra iki 2021-05, rida 270 000, be defektų, kaina 2 550 Eur. Radviliškietis sausio 29-ąją susitiko su pardavėju, darė bandomąjį važiavimą – nuvažiavo 1 ar 2 kilometrus, neįžvelgė jokių automobilio defektų, tad nematė reikalo vykti į autoservisą. Sukirsta ne tik rankomis, bet ir pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. 

„Sutartyje nurodyta, kad automobilio pirkimo–pardavimo kaina yra 500 Eur, kadangi taip norėjo atsakovas. Iš tiesų automobilį pirkau už 2 350 Eur. 1 400 Eur pervedžiau atsakovui per banką, o 950 Eur padaviau grynaisiais. Tą pačią dieną bankomate išsigryninau 1 000 Eur“, – vėliau teisme pasakojo Edmundas. Sutartyje pažymėta, kad pardavėjas apie buvusius įvykius informacijos neturi. 

Katė maiše

Edmundas pasijuto katę maiše įsigijęs jau kitądien – pastebėjo, kad iš prietaisų skydelio išsuktos lemputės. Vėliau išlindo kiti gedimai. Susisiekė su pardavėju, prašė leisti grąžinti jam automobilį ir atsiimti pinigus, bet šis prašymas nebuvo įgyvendintas.

Tiesa, pardavėjas sužinojęs apie šį defektą elgėsi geranoriškai – sausio 31 d. jam pervedė 120 Eur. Netrukus po to radviliškietis nusprendė nugabenti mašiną meistrams apžiūrėti. Paaiškėjus visiems defektams jam norėjosi plūstis visais žinomais keiksmažodžiais. Automobiliui nustatyti defektai: atlūžę kuro bako laikikliai nuo korozijos, atpuvęs amortizatoriaus kairės pusės laikiklis, susisluoksniavęs rėmas nuo rūdžių, vietomis perpuvęs kiaurai, virinti spyruoklių atraminiai taškai, bandyta maskuoti. Meistrų verdiktas – remontuoti automobilio nebeapsimoka finansiškai.

Prašė nutraukti sutartį

Vasario 25 d. ieškovas parengė pretenziją atsakovui ir raštu. Reikalavo nutraukti automobilio prikimo–pardavimo sutartį, grąžinti faktiškai už automobilį sumokėtą kainą (2 350 Eur), kompensuoti VĮ „Regitra“ sumokėtą automobilio taršos mokestį, kompensuoti UAB „Autopretenzija“ sumokėtą konsultavimo ir dokumentų ruošimo kainą (100 Eur). Kovo 23 d. parengta pakartotinė pretenzija su tokiais pat reikalavimais. Nebūta jokios reakcijos.

Radviliškietis teismo prašė to paties – nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją abiem šalims, priteisti jo naudai 2 350 Eur (automobilio pirkimo kainą), 135,27 Eur automobilio taršos mokestį, bylinėjimosi išlaidas. 

Esą žinodamas apie tikrą automobilio būklę nebūtų jo pirkęs arba būtų prašęs sumažinti kainą. Edmundo vertinimu, tai, kad pardavėjas nepareiškė noro dalyvauti automobilio defektavime, įrodo, kad jam buvo žinoma apie automobilio trūkumus. 

Įtarimai padarius avariją

Pardavėjas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. „Automobilis buvo tvarkingas, pirkėjas automobilį apžiūrėjo, darė bandomąjį važiavimą, įsitikino jo kokybe. Pirkėjas buvo atsivežęs savo kompiuterį diagnostikai, ją atliko. Ieškovas jam minėjo, kad remontuoja automobilius ir gali įvertinti jų stovį. Ieškovas, kaip tos srities profesionalas, pilnai galėjo įvertinti automobilio būklę ir pamatyti automobilio koroziją, jei ji jam atrodė problematiška. Nupirktas automobilis eksploatuojamas jau beveik 20 metų, todėl yra neišvengiamas natūralus nusidėvėjimas. Seniems automobiliams, ypač Opel, yra būdinga korozija. Automobilis neišvengiamai turėjo parūdijimų, bet jie nebuvo kritiniai, kad nebūtų galima automobiliu tinkamai naudotis. Jei korozija būtų paveikusi automobilį iki tokio lygio, kad juo nebegalima naudotis, perkant automobilį to nepastebėti būtų neįmanoma, kadangi rėmas ir konstrukcija nėra specialiai uždengta. Sandorio sudarymo metu galiojo automobilio techninė apžiūra. Praėjus kelioms dienoms nuo automobilio nupirkimo ieškovas jį informavo, kad skydelyje nėra ABS ir CHECK indikatorių lempučių. Jis asmeniškai šiuo automobiliu nesinaudojo ir nepastebėjo šio gedimo, tad geranoriškai pervedė ieškovui 120 Eur defektų ištaisymui“, – pažymėjo pardavėjas.

Pardavėjo vertinimu, automobilis subyrėti galėjo tik esant mechaniniam poveikiui: važiuojant bekele, užkabinus galinę automobilio dalį už kliūties, o prieš sudarydamas sutartį ieškovas galėjo kreiptis į servisą dėl transporto priemonės apžiūros, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Nepastebėti korozijos pirkėjas negalėjo, taip pat ji yra tvarkoma, net ir jai esant galima eksploatuoti automobilį. Tiesa, pardavėjas išsigynė sugudravęs dėl automobilio kainos sutartyje.

„Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina yra 500 Eur. Nors ieškovas nurodė, kad už automobilį sumokėjo 2 350 Eur, jokių įrodymų nepateikė, todėl reikalavimas priteisti tokią sumą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas“, – dėstė pardavėjas.

Nieko nepešė

Radviliškietis pripažino, kad prieš sudarant sutartį automobilio patikrinimui į servisą nevarė, kadangi skubėjo, neturėjo tam laiko ir pasitikėjo pardavėju. Teismas mano, kad įsigyjant tokio pobūdžio ir tokio senumo pirkinį, pirkėjas, elgdamasis apdairiai ir protingai, neturėjo aklai pasitikėti pardavėjo skelbime nurodyta informacija apie korozijos nebuvimą. 

Byloje nenustatyta, kad pardavėjas būtų skubinęs radviliškietį sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ar sudaręs kliūčių atlikti detalią automobilio apžiūrą, tačiau jos neatlikti pasirinko pats ieškovas. Pažymėtina ir tai, kad korozija nėra tokio pobūdžio defektas, kurio atidžiai apžiūrėjus automobilį nebūtų galima pastebėti. 

Teismas nusprendė, kad radviliškietis įsigydamas 19 metų senumo automobilį atidžiai jo neapžiūrėjo ir nepatikrino, tad prisėmė sau riziką dėl galimų automobilio trūkumų. „Tokių trūkumų egzistavimą, atsižvelgiant į automobilio amžių, jis galėjo numanyti. Duomenų, kad atsakovas sąmoningai būtų mėginęs nuslėpti automobilio trūkumus, nėra“, – pasisakė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai. Radviliškietis liko prie susikilusios geldos. Kitaip sakant jam teks prisiimti padarinius už savo aplaidumą perkant mašiną – pirkimo-pardavimo sutartis nebus nutraukta.

„Regitros“ patarimai perkant automobilį

  1. Patikrinkite informaciją apie perkamą automobilį. „Regitros“ interneto svetainėje pateikiamos viešai prieinamos duomenų bazės. Jose galima patikrinti, ar automobilis nėra ieškomas, ar jam netaikomi tam tikri apribojimui. Pavyzdžiui, areštas.
  2. Pasirašykite pirkimo–pardavimo sutartį. Naudokite „Regitros“ šabloną, o taip pat įsitikinkite, jog sutartį sudarote su tikruoju transporto priemonės savininku arba jo teisiškai įgaliotu asmeniu. Nemažiau svarbu patikrinti, ar sutartyje nurodomi teisingi duomenys apie automobilio kainą, ridą, įvairius defektus bei kt.
  3. Fiksuokite pinigų perdavimo faktą raštu. Į pirkimo–pardavimo sutartį įtraukite punktą, jog pinigai už transporto priemonę gauti/sumokėti, arba nurodykite atsiskaitymo būdą: kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma. Jei už automobilį atsiskaitoma grynaisiais ir dalimis, pinigų perdavimo faktą kiekvieną kartą fiksuokite raštu (perdavimo–priėmimo aktas patvirtintas šalių parašais).
0 0 votes
Article Rating
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments