Spalio pabaigoje vykusioje Europos parlamento sesijoje buvo priimta neįpareigojanti rezoliucija dėl būtinybės reformuoti maisto sistemų įtaką aplinkai. Siekiama sustiprinti šių sistemų atsparumą įvairiausioms krizėms bei garantuoti sveiko ir įperkamo maisto tiekimą. Rezoliucijoje ypatingai atkreipiamas dėmesys sveikos mitybos svarbai ir būtinybei riboti perdirbto maisto vartojimą. Be to, diskutuojama, kaip padidinti ekologinio ūkininkavimo mastą ir mažinti pesticidų naudojimą. Apie tai ir kalbamės su Lietuvos socialdemokratų partijos nariu J.Oleku, kuris priklauso Europos parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui.
Radviliškis yra žemės ūkio kraštas, kaip ir visa Lietuva. Ar strategija „Nuo ūkio iki stalo“, Jūsų nuomone, pasiteisintų ar nepasiteisintų, ką galima būtų padaryti, o ko negalima būtų pasiekti?
– Pirmiausia aš manau, kad ją (strategiją – red.) būtina įgyvendinti, nes mes norime gyventi sveikesnėje aplinkoje ir valgyti sveikesnį maistą bei tuo pačiu būti patiems sveikesniems. Šiuo metu Lietuvoje vyksta dideli ginčai dėl sveikatos reformos, kas dažniausiai baigiasi kokių nors ligoninių skyrių uždarymu ir apsunkinimu žmonėms patekti pas medikus. Tai šios strategijos įgyvendinimas yra kitas kelias, kad žmonės būtų sveikesni, kad rečiau reikėtų lankytis pas gydytojus.
Žinoma, bet yra ir tam tikrų iššūkių, kurie tiesiogiai susiję su žemdirbių darbu. Norime naudoti mažiau pesticidų, trąšų, norime palikti šiek tiek dirvonuojančių laukų, krūmelių paukščiams, žvėreliams, vabzdžiams, tokiems apdulkintojams kaip bitėms. Kad joms būtų sveikiau, kaip ir kitiems laukiniams gyvūnams. Visa tai susiję su galimu žemdirbių pajamų netekimu. Juk jei jie paliks dalį nedirbtų laukų, neteks tam tikros pajamų dalies. Tai čia ir yra šiokia tokia problema, todėl daug diskutuojama Europos parlamente ir šalyse narėse, kaip teisingai paskirstyti europinę paramą žemės ūkyje.
Tai kaip planuojate spręsti šios strategijos keliamus iššūkius? Ar valstybės narės prisideda prie sklandaus perėjimo? Kaip bus kompensuojama ūkininkams, kurie atsisakys naudoti pesticidus, trąšas ir panašiai?
– Ne paslaptis, kad išauginti sveiką produkciją – didelis iššūkis. Parlamentas mato keletą būdų, kaip spręsti šią problemą. Visų pirma tai tam tikrų programų finansavimą, žmonių aktyvesniam dalyvavimui, nacionalinių šalių dėmesiui sustiprinti dėl šios strategijos. Aš visai neseniai buvau Nyderlanduose. Ten vieno kaimo žmonės palieka tam tikras žemės juostas neužsėtas, kad jose būtų daugiametės žolės. Ten veisiasi kurapkos. Už kurapkų išsaugojimą ūkininkai gauna išmokas. Lietuvoje buvo tik meldinukė nendrinukė – visiems propagavo naudą, bet pajamas gavo tik labai siauras ratas žmonių.
Kitas būdas – atviriau diskutuoti apie mokslo pasiekimų įdiegimą. Reikėtų kalbėtis su pačiais žymiausiais Lietuvos mokslininkais genų srityje. Genų redagavimo technologijos leistų išvesti veisles, kurios būtų atsparesnės kenkėjams ir ligoms, tad savaime reikėtų mažiau pesticidų.
O kaip su maisto suvartojimu? Juk ES labai daug maisto iškeliauja į sąvartynus net nepasiekę stalo, be to, nemažą dalį išmeta patys vartotojai.
– Be abejo, reikia tvarkingiau elgtis su maistu. Europoje per metus keli šimtai tonų maisto išmetama. Porcijos didelės, jos nesuvalgomos. Visa tai pagaminama ir kainuoja daug išteklių, nemažos investicijos. Manau, turėtumėme žiūrėti praktiškiau. Mano močiutė sakydavo: „Ne tam gėda, kas daug ėda, bet tam gėda, kas įsideda ir nesuėda.“ Gal ne visai gražu sakyti ėda, bet juk svarbu, kad jei įsidėjai, tai turi ir suvalgyti.
Todėl ta programa „Nuo ūkio iki stalo“ reikalinga. Mes čia, Lietuvos delegacijoje, aš asmeniškai komitete, labai kovojame, kad išlygintumėme išmokas žemdirbiams, kurios mokamos iš ES fondų. Šiam laikotarpiui šioks toks žingsnelis padarytas, nors dar nepakankamas. Manau, kad ta programa būtina ir mes taipogi turime patys aktyviai šios strategijos įgyvendinime dalyvauti.
Kalbino Marius ALEKSIŪNAS
