A.Gaidžiūno atkirtis į nuolatinę G.Lipnevičiaus kritiką: rajoną valdyti – tai ne alų bare pilstyti!

0
2499
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkas A.Gaidžiūnas mano, kad G.Lipnevičius elgiasi neetiškai kritikuodamas visus oponentus per savo valdomą laikraštį, bet neduodamas teisės atsikirsti.

Savo nuomonę apie vietos politiką bei vieną jos veikėjų elgesį pradėsiu pasakojimu: “važiuoja sau vietos politikierius namo ir mato apleistą pievą, kur žolė nepjauta labai ilgą laiką. Piktinasi jis ir net nevengia riebių žodelių bei mąsto, koks tai galėtų būti apsileidėlis, nesugebantis susitvarkyti bei darantis gėdą miestui. Tariasi pats su savimi ir jau net didžiausias kalbas rezga, kaip šnekės per artimiausius Tarybos posėdžius. Oi, kokią pirtį jis planuoja užkurti miesto seniūnui ir kitiems valdininkams už tai, kad šie taikstosi su nevalomis ir atgrubnagiais, dergiančiais miestą ir gadinančiais vaizdą. Įsivaizduoja save prožektorių šviesoje, net tikisi susilaukti gausių ovacijų už kovą dėl miesto gerovės ar net apdovanojimo už gerą darbą. Bet parvažiavus namo jo laukia nemalonus siurprizas: pašto dėžutėje randa voką su jame esančiu įspėjimu apie apleistą pievą, pro kurią ką tik pravažiavo. Dar daugiau. Valdininkai jį patį ragina susitvarkyti neprižiūrėtoje pievoje kuo greičiau, kitaip grės nemenka bauda.“
Ši situacija – pramanyta, bet – labai tikėtina, sprendžiant iš Radviliškio miesto gyventojų pasisakymų viešoje erdvėje, kuriuose gėdinamas vienas vietos verslininkas, politikierius.

Nors žmonės savo viešuose komentaruose verslininko pavardės ir neįvardija, nereikia dėti daug pastangų, kad suprastum, kurį konkretų Tarybos narį gėdina radviliškiečiai. Gedimino Lipnevičiaus valdoma pieva dalgio nematė tikriausiai nuo pavasario. Apleistas sklypas ribojasi su ąžuolų giraite, kurią iniciatyvūs žmonės pasodino Lietuvos 100-mečio proga. Jei tai būtų XVIII amžiaus Prūsijos laikais, vokiečių žandaras nesivargintų siųsti laišką su įspėjimu, o čia pat vietoje apsileidėliui išrašytų penkis kirčius rykšte per nugarą. To pakakdavo įtikinti netvarkingą būrą susitvarkyti, nelaukiant antro įspėjimo. Taip buvo įvesta griežta, bet pavyzdinga tvarka.

Ši istorija tėra gera iliustracija apie G.Lipnevičiaus bandymą politikuoti, nes tai ką daro jis, nė iš tolo nepanašu į politiką. Net vietos politiką. Dažnam nešykšti karčių žodžių dėl kiekvienos smulkmenos, jei tik kas nepatinka. Kiekvienas žmogus rizikuoja užsitraukti nemalonę. Tam tereikia išdrįsti pasielgti kitaip, nei G.Lipnevičius tikisi. Iš savo verslo ir sukurto paramos fondo jis finansuoja laikraštį, kuriame dergia bet kurį oponentą. Gal mano, kad daugybė sau priskirtų titulų daro jo žodį lemiamu? Jo naudojama taktika „pačiam mušti, pačiam rėkti“ jau seniai įgriso daugumai.

Partijose nesugebėjo išsilaikyti, o iš kai kur net buvo išmestas. Nors prisistato verslininkų gynėju ir nepartiniu veikėju, neturi net pagrindinės idėjos. Vargiai sugebėtų paaiškinti, kodėl ėjo į valdžią ir ką su ja darytų, jei tik pavyktų ant svarbiausios kėdės užpakalį padėti. Žinoma, nevengia aiškiai nurodyti, kad jį domina tik mero postas. Tačiau rajoną valdyti – ne tas pats, kas alaus barui vadovauti ar kavos popietėms diriguoti. Tam reikia ne tik specialių žinių, bet ir paprastos gyvenimiškos išminties. Ar išmintinga su visais pyktis, visus iš eilės apdergti, o paskui lyg niekur nieko į derybas eiti ir koalicijas bandyti sudaryti? Tokiu žmogumi niekas nepasitikės, nes nežinia kada smeigtų durklą iš pasalų! Versle būtinas pasitikėjimas, tą turėtų žinoti ir G.Lipnevičius. Politikoje taip pat būtina partneriais pasitikėti ir morali, sąžininga, etiška politika turėtų būti nesvetima ir valdant rajoną.

Laikraščio turėjimas suteikia nemažai teisių, bet yra ir įsipareigojimų. Kontroliuodamas savaitraštį per savo valdomą paramos centrą ir, mano vertinimu, rašydamas bet ką G.Lipnevičius nesilaiko net elementariausių etikos normų. Suprantu, kad nesu šventa karvė ir galiu būti kritikuojamas, bet tai, ką daro šis leidėjas, peržengia bet kokias padorumo ribas. Esu gyvenime įgijęs nemažai žinių ir patirties, kurią panaudojau labai sėkmingai. Šeimos verslas yra sėkmingas ir užtikrina pajamas ne tik mano artimiesiems, bet ir keliasdešimčiai įmonės darbuotojų. Įmonė biudžetui sumoka nemažus mokesčius ir metai iš metų esame vieni tarp daugiausiai mokesčių sumokančių privačių verslų rajone. Ar tuo gali pasigirti G.Lipnevičiaus įkurtos įmonės? Manau, kad ne, tad ir sakau: „matydamas kito akyje krislą, savojoje nesugebi pamatyti rąsto.“ Gal būtų laikas šiam veikėjui suprasti, kad Taryboje egzistuoja skirtingos nuomonės, skirtingi požiūriai, tarybos nariai turi skirtingus pasaulio suvokimus, ir tikrai nebus viskas pagal „tituluočiausiojo“ pageidavimus. Turime dirbti visiems rajono žmonėms, kad čia būtų gera gyventi ir kurti visiems, o ne tik bandyti pigiai politikuoti ir gaudyti kiekvieną populiarumo balsą plaikstantis vėjyje kaip kokia tuščiavidurė nendrė.

0 0 votes
Article Rating
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments