Radviliškyje – nauja šunų kirpykla

0
572
Darbas su gyvūnais visada buvo Viliaus svajonė, kurią įgyvendinti jis pasiryžo tik po trisdešimtmečio, jau sukūręs šeimą ir spėjęs išbandyti save įvairioje darbinėje veikloje. 

Šiandien, rugsėjo 2-ąją Radviliškyje duris atvėrė nauja šunų kirpykla „Santino“. Tai – pirmoji kirpykla visame rajone, kurioje laukiami net ir patys didžiausi šunys. Kirpyklos šeimininkas šeduvis Vilius Ramanauskas – patyręs augintinių kirpėjas.

Pirmąją kirpyklą įkūrė ūkiniame pastate

V.Ramanauskas – ypatingo darbštumo pavyzdys. Pastaruosius metus dirba virėju Radviliškyje veikiančioje kavinėje „Linda“, o savaitgaliais Šeduvoje kerpa šunis. Darbas su gyvūnais visada buvo Viliaus svajonė, kurią įgyvendinti jis pasiryžo tik po trisdešimtmečio, jau sukūręs šeimą ir spėjęs išbandyti save įvairioje darbinėje veikloje. 

Buvo praėjusių metų sausis, kai kavinėje „Linda“ prislopus klientų srautams nusprendė išbandyti save naujoje srityje. „Paprašiau atostogų ir išvykau į Vilnių mokytis šunų kirpimo“, – prisiminė Vilius. Kursais sostinėje neapsiribojo, vėliau išklausė specializuotus mokymus apie špicų veislės šunų kirpimą. Po poros mėnesių atidarė šunų kirpyklą Šeduvoje. 

„Norėjosi gilinti savo įgūdžius, tad nusprendžiau ūkiniame pastate įkurti kirpyklą. Žinoma, tam reikėjo pritaikyti patalpas. Visus remonto darbus atlikome dviese su tėčiu“, – apie pirmuosius žingsnius minėtame versle atsiliepia Vilius. 

Ilsisi kirpdamas šunis

Augintinių šeimiminkai šunų kirpyklą Šeduvoje atrado gana greitai. Rekomendacijos apie kruopštų kirpėjo darbą ir ypatingai lankstų darbo grafiką keliavo iš lūpų į lūpas. Vilius pripažįsta, kad pirmojo kliento niekada nepamirš.

„Pirmas apkirptas šuo buvo jorkšyrų terjeras. Jo šeimininkė buvo mano žmonos klientė. Pamenu, kiek buvo jaudulio. Kirpimo procesas vyko namų koridoriuje. Jau turėjau ir profesionalią kirpimo mašinėlę. Panaudojau ir šunų parodų metu naudojamą stalą. Kirpau

Taip atrodė keturkojis „klientas“ prieš apsilankymą Viliaus kirpykloje ir po jos.

gal tris valandas. Jaučiau didžiulę atsakomybę nepriekaištingai atlikti savo darbą“, – prisimena Vilius. 

Šeduvoje veikiančioje šunų kirpykloje savaitgaliais jis nepertraukiamai darbuojasi iki šiol. Kiek jam žinoma, rajone jis yra vienintelis, kerpantis ir didelius šunis. Neretai tenka paruošti augintinius vestuvėms ar kitoms šventėms. Jo, kaip kirpėjo, užimtumas ypač džiugino karantino metu.

„Maitinimo įstaigose buvo apribota veikla, darbuotojai išleisti į prastovas, o šunų kirpimas karantino metu nebuvo uždraustas. Tai buvo intensyviausias darbas ir aš labai džiaugiausi jų turėdamas“, – pasakoja šunų kirpėjas.

Lemtingai susiklosčiusios aplinkybės

Šeduvis pripažįsta, kad noras steigti kirpyklą Radviliškyje buvo ilgai brandintas. Tam labai palankiai susiklostė ir visos aplinkybės.

„Visada norėjau tos tikros kirpyklos. Ta, kurią įrengiau namuose – labiau buitinė. Profesionalią kirpyklą Radviliškyje planavau atidaryti kažkada artimiausioje ateityje, bet ne dabar. Tad ir patalpų nesidairiau. Jos pačios mane „surado“. Išvykus kolegei gyvenimo kurti į kitą miestą, Maironio gatvėje atsilaisvino buvusios šunų kirpyklos patalpos“, – lemtingai susiklosčiusias aplinkybes mini Vilius.

„Daryk, pasitaikė proga“. Taip Vilių drąsino jam labai artimas žmogus. Jų palaikymas jam atrodė labai reikšmingas, tad Vilius savo svajonę ryžosi įgyvendinti dabar. Šunų kirpėjas neturi abejonių, kad klientų  netrūks ir Radviliškyje.

„Jei būtų abejonių, nebūčiau ryžęsis. Greičiausiai esu visas į mamą. Ką užsiimsiu, tą ir padarysiu“, – apie savo užsispyrimą baigti pradėtus darbus atsiliepia šunų kirpėjas.

Spalvinga patirtis

Profesinė Viliaus patirtis – nepaprastai spalvinga. Visiems darbams suskaičiuoti greičiausiai pritrūktų net abiejų rankų pirštų. Pradėjo dirbti dar studijų metais, Šiaulių universitete studijuodamas dekoratyvinį apželdinimą.

„Įsidarbinau pagalbiniu darbininku „Žarijoje“, vėliau perėjau į padavėjus, dar vėliau – į administratorius. Išėjęs iš „Žarijos“ įsidarbinau parduotuvės „Techasas“ vadybininku Radviliškyje. Sekėsi gana gerai, tad man buvo pasiūlyta atidaryti naują parduotuvę Kupiškyje. Teko išsikelti į Kupiškį. Nepritapau. Grįžau į Šeduvą. Su drauge (dabartine žmona – aut. past.) įsigijome namą, įmonėje „Šeduvos šilas“ įsidarbinau darbų vadovu“, – pasakoja Vilius. Darbus keitė ne dėl to, kad kažkas netiko – viskas susiklostydavo natūraliai.

Jis neslepia, kad dėl didelio tempo gyvenime laisvalaikio beveik nebelieka. Per šią vasarą ilsėjosi vos tris dienas. Vilius nelinkęs niekuo skųstis – toks jo paties pasirinkimas. Be to. jis jaučiasi laimingas dėl to, kad galės susitelkti į vienintelę savo mėgstamą veiklą.

Asta Volkovaitė

0 0 votes
Article Rating
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments