Socialiniai būsto nuomotojai, norintys ateityje įsigyti būstą kaip įmanoma pigiau, pirmiausia turėtų jį pasistengti nugyventi. Tokią išvadą galima padaryti klausantis pavyzdingos nuomininkės, radviliškietės Rimantės Varnavičienės istorijos. Moteris ilgus metus pavyzdingai mokėjo nuomą ir iš savo kišenės rūpinosi buto remontu. Butas buvo tiek pagerintas, jog buvo įvertintas kosmine kaina ir tapo nebeįperkamas.
Supuvę langai ir durys
Dvidešimt metų Savivaldybės bute gyventi Rimantė Varnavičienė šiuo metu turi bėdų su Savivaldybės klerkais. Moteris nusprendė įsigyti nuomojamą dviejų kambarių butą, bet valdininkai pareikalavo susimokėti net už tai, už ką nuomininkė mokėjo iš savos kišenės: už naujus plastikinius langus, šarvuotas duris ar net grindis, kurių nebuvo, kai Rimantei buvo perduotas butas.
R.Varnavičienė atvirauja, kad į Radviliškio centre esantį devynaukštį įsikraustė dar 2001 metais. Moters žodžiais, butas buvo apleistas: langų rėmai supuvę ir neprižiūrėti, durys skylėtos, vamzdžiai supuvę, net grindų kambariuose nebuvo – tik betonas. Bet Savivaldybės administracijos atstovai tada atsainiai atkirto, kad pinigų nėra ir sukis kaip išmanai – imi butą ir tvarkaisi arba užleidi vietą kitam. Kitų metų žiemą audra išvertė buto langus, nes sukirmiję rėmai neatlaikė stiprių vėjo gūsių. Rimantė pasakoja, kad kai valdininkai numojo ranka net ir į tokį atrodytų savaime suprantamą dalyką, nesulaukusi veiksmų iš buto savininkės Savivaldybės, ji net paskolą pasiėmė trims langams pasikeisti. Juk gyventi devintame aukšte be langų ir durų ne vienam nesinorėtų.
Moteriai taip pat teko ir šarvuotas duris įstatyti, nes senosios nuo stipresnio smūgio taip pat būtų iškritusios.
Investicijos iš savo kišenės
R.Varnavičienė pasakoja, kad už buto remontus mokėjo pati. „Naujos durys man kainavo 270 eurų, papildomai reikėjo susimokėti ir už jų įstatymą. Pro langus vėjai švilpė, ėmiau tūkstantinę paskolą, nes audros metu langas į vidų įkrito ir reikėjo pakeisti, jei norėjau ten civilizuotai, o ne kaip kokioje landynėje gyventi. Brangiai už juos mokėjau, bet kitos išeities man neliko. Bute grindų net nebuvo, tai pirkau laminatą už 100 eurų. Jį dėjo meistras, kurio darbas taip pat kainavo. Bute šalto ir karšto vandens vamzdžiai ant tiek surūdiję, kad baisu buvo vandenį atsukti. Santechnikui mokėjau beveik 400 eurų, kad pakeistų vamzdžius. Viskas iš mano kišenės. Gal dabar neatrodo daug, bet juk prieš 20-15 metų lito vertė gerokai didesnė buvo. Visai neseniai du balkonus įstiklinau. Dabar butas atrodo padoriai, tačiau Savivaldybės administracijoje dirbantys mano, kad už visa tai turiu dar kartą susimokėti“, – bėdavojosi tokia neteisybe būstą nuomojanti moteris.
Panoro įsigyti
Paklausta, kas lėmė jos apsisprendimą pirkti dviejų kambarių butą, kurį nuomojasi iš Savivaldybės, Rimantė sako, kad noras turėti savo:
„Nuoma kasmet kyla. Kažkada mokėjau 20 eurų, o dabar nuoma jau ir 57 eurus atsieina. O kur dar nuomos administravimas, nors ką tai reiškia, man niekas dorai ir nepaaiškino. Tiek sumokėjus už buto pagerinimus, norisi jį ir turėti. Bet nepagalvojau, kad kas nors iš manęs reikalaus už visa tai susimokėti antrą kartą. Šimtais ar net tūkstančiais eurų man atsiėjo visi remontai, bet valdininkams tai nė motais. Man nesuprantama, kodėl kažkam pareikalavus turiu mokėti, nors savivaldybė į savo turtą tikriausiai net kapeikos neįdėjo? Ar geriau būtų buvę, jei ir taip apleistą butą dar labiau nustekenusi? Aš juk juo rūpinausi kaip savu! Tik nepagalvojau, kad tai gali atsisukti prieš mane pačią“, – stebisi buto nuomininkė.
Vertinimas
Įstatymas leidžia nuomininkams įsigyti būstą, kurį jiems nuomoja Savivaldybė. Tiesa, iki tol tame būste reikia būti išgyvenus ne mažiau nei penkis metus. Buto vertę privalu nustatyti nepriklausomo turto vertintojui.
R.Varnavičienės atveju butą apžiūrėjęs vertintojas į apžiūros aktą įtraukė ir plastikinius langus, ir šarvuotas duris, taipogi pro akis nepraslydo ir laminatu padengtos grindys. Pagerinimai, už kuriuos mokėjo ne buto savininkė Savivaldybė, o nuomininkė Rimantė, neabejotinai pakėlė buto vertę. Savivaldybės parinktas turto vertintojas, už kurį 182,5 eurų mokestį sumokėjo moteris, butą įvertino 25 tūkst. 85 eurais. Moteriai žinoma, kad Registrų centro duomenimis, buto vertė dar mažesnė – 18 tūkst. 800 eurų.
Taryba sandoriui kol kas nepritarė
Pagal teisės aktų nuostatus, butą nuomininkams parduoti gali Savivaldybės taryba, tad paskutiniame praėjusių metų posėdyje buvo svarstomas šio buto pardavimo klausimas. Tarybos posėdžio metu buvo pagarsintas R.Varnavičienės prašymas atsižvelgti į tai, kad ji investavo nemažai pinigų ir dabar turinti už tai dar kartą susimokėti. Tarybos nariams iš opozicijos kilo klausimų, kodėl taip yra. Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Agnė Grabauskienė politikams bandė įteigti, kad būsto gerinimas yra nuomininkų prievolė. Todėl, anot jos, nieko čia keisto, jei nuomininkas pakeitė langus, įstatė naujas duris ar atliko kitus pagerinimus. Bet politikų tokie klerkės postringavimai neįtikino. Dar daugiau. Paaiškėjo skandalinga informacija, kad administracijos direktorės Jolantos Margaitienės vadovaujami valdininkai net atsisako priimti piliečio atneštus dokumentus, svarbius problemos išnagrinėjimui. Rajono aukščiausia valdžia nusprendė nebenagrinėti buto pardavimo klausimo ir jį grąžino atgal tobulinimui.
Vietoj atsakymo – statybos įstatymas
Panašu, kad Tarybos įpareigota administracija ir toliau nevengia šaipytis iš moters. Rimantė tvirtina, kad registruotu paštu ją pasiekė raštiškas atsakymas, kurį pasirašo administracijos direktorė J.Margaitienė, o rengėja – A.Grabauskienė. Tekste nurodytas statybos įstatymas. Butą nuomojanti moteris sako, kad jai taip ir nebuvo paaiškinta, kodėl ji turinti mokėti antrą kartą už jos padarytas investicijas.
