Pulti ant kelių? Taip! N.Vaitekūnas apie sveikatą…

0
674
Henrikas Vaitekūnas.
Įsigyk bilietusKETBILIETAI
Ar ne per vėlu yra  apie tai priminti? Pats laikas! Laikrodžiui pradėjus skaičiuoti Naujųjų metų dienas – tai jau prašom kasdien!
Tiesa, jei aktyvesnį gyvenimo būdą esate kiek pamiršę, rekomenduoju TAI pradėti ant sofos. Arba ant kokio storoko kilimėlio. Ir – tai yra itin svarbu – pažiūrėkite į laikrodį: pradžioje tikrai pakaks dviejų minučių. Arba pusantros.
Jei šitą skiltį retkarčiais paskaitote, tai gal atmenate: neseniai rašiau apie profesorius, kurie sako, kad teisingai kvėpuoti moka tik vienas procentas šio pasaulio gyventojų. Manau, kad profesoriai persistengė. Nes neįrodė. Bet šiandien kita jų dalis vėl tvirtina: jie sako, kad du trečdaliai žmonijos nemoka… vaikščioti.
Rašinio pavadinimas toks yra todėl, kad šiandienos pamokas pradėsime klūpodami. Nes vaikščiojimas keliais – tik vienas iš vaikščiojimo būdų. (Kai liks laiko, dar užsiminsim apie vaikščiojimą aukštakulniais; apie kūno padėtį, kuomet per parką einate; apie vaikštynes basomis; apie lipimą laiptais; apie tai, kiek žingsnių perdien turime nukulniuoti ir apie tai, kaip pasirinkti šlepetes. Nieko šiandien nerašysime apie vaikščiojimą su šiaurietiškomis lazdomis: nes lietuviams tai – jokia naujiena).
O gi galėjau ir nuo Daoizmo pradėti. Nes būtent Dao mokytojai (maždaug prieš 3000 metų) pareiškė, kad vaikščiojimas ant kelių padeda atsikratyti sąnarių ir stuburo skausmų. Ir, kad jis, apskritai, visas ligas iš kūno išveja. Visokie skausmukai jau tris tūkstantmečius mus lydi dėl raumenų atrofijos. O pastaruoju metu – yra neišvengiami dėl sėdimo darbo. Taigi: atsibudote ryte – ir ant kelių! Tik, kaip jau rašiau pradžioje – trumpam. Arba dar net iš lovos neišlipus. Nes neįpratę – per kietas grindis ropodami – galite ir susižeisti. Daoistai sako, kad kelių srityse yra taškai, susiję su beveik visais vidaus organais: ir kepenų-inkstų veiklą pasitvarkysit, ir – neįtikėtina! – sako, kad net regėjimą. Bet gal neklausykit aklai: pasitarkite su šeimos daktaru. Jei turės laiko (beje, dabar tai galima ir telefonu) jis papasakos Jums ir KAIP reikia vaikščioti.
Visiems žinomų detalių neaptarinėsiu. O ko – įtariu – nežinote?
Moterims: visiems laikams pamirškite televizijų išpopuliarintą „manekenių“ eiseną. Tos „aštuoniukės“ seksualiai atrodo tik ekrane, ir naudos neneša. Žinoma, kitas kraštutinumas – sukumpimas (čia – vyrams): kaip sėdėjo sukumpęs fotelyje, taip atsistojo, ir taip eina. Ne! Pakelkite, kiek galit, pečius. O po to leiskit jiems „nukristi“.
Jei apsidairysit, tai net ikišventiniame šurmuly išvysit, kad kas trečias iš mūsų jau serga. Toji liga vadinama kifoze. Jei kitaip – pirmoji kupros stadija. Tai trumpina raumenis ir didina bei išreguliuoja (to anksčiau tikrai nežinojote) kraujo spaudimą.
Dar vienas Jūsų pamirštas teisingo vaikščiojimo patarimas: per pirmus keturis žingsnius įkvėpti, per kitus keturis – iškvėpti. Bet čia tik pradžia tokia. Jei norite artėti link idealo, iškvėpimo laiką turite pailginti iki 6, vėliau 8 ar net 12 žingsnių!
Skaičiukai. Piliečių, kasdien nueinančių bent po 2,5 km, širdies ligų tikimybė yra perpus mažesnė. Ir apie greitį: greitas ėjimas yra tas, kai per minutę nueinate 100 žingsnių. Ar reikia taip? Japonai sako, kad nuolatinis vaikščiojimas gyvenimą ilgina 20 procentų. Spartusis ėjimas prideda dar 10-15 procentų. Bet tik tuomet, kai atsipalaiduojate. Paradoksas: išmokti atsipalaiduoti padės pratimas, kuris tik iš pažiūros lengvas. Bet absoliučiai visiems net ir per karantiną prieinamas: uždėkite ant galvos knygą. Ir nueikit į virtuvę su ja ant galvos. Išsikepkit su knyga ant galvos blynų. Ir suvalgykit juos vis dar su knyga. Ištvermingiausiems (-ioms): su knyga ant galvos pastovėkite ant vienos kojos. (O kai išeisit į parką – pamirškit. Bet įgūdis liks).
Į restoraną per šias Šventes neisit. Bet niekas neuždraus pasipuošti aukštakulniais.
Viena pagrindinių taisyklių: aukštakulniai turi būti tinkami ne tik pagal dydį, bet ir pagal pėdos plotį. Na, moterims gal nereikia aiškinti, kas yra geliniai batų įklotai. Bet, jei vyrui skundžiatės, kad kojos pavargsta, tai tuos įklotus gal jie rekomenduos. Nežinančioms. Bet mes žinome, kad Jūs žinote: pradėti reikia nuo batų, kurių kulno aukštis neviršija 5 cm. Aukštesni – vėliau. Nes ir čia reikia treniruočių. (Planuodamos išvyką, turite žinoti, kiek laiko – valandą ar pusantros – ištversite). Treniruotės taip pat reikalingos: kasryt 10 pritūpimų ir lenkimų į priekį – žinoma, be aukštakulnių – sustiprins blauzdas. Na, o kuomet jau apsiavėte – didžiausia klaida – dėti ant grindų visą koją. Turite daryti taip: perkelti kūno svorį nuo kulno iki pėdos.
Kaip išsirinkti aukštakulnius? Optimalų aukštį padiktuos pratimas: atsistokite ant kietų grindų ir pabandykite pasistiebti ant pirštų, pakeldamos kulnus 3-4 centimetrais. Jei negalite to padaryti, tai šie batai Jums netinka: tiesiog – eisena bus negraži. Dar vienas priminimas itin svarbus: pirkti aukštakulnių eikite tik darbo dienos pabaigoje – kuomet kojos nuo krūvio šiek tiek padidėjusios ir išsipūtusios. Tuomet pirkinio nereikės draugei dovanoti ar perparduoti.
Namie, žinoma, vaikštote į šlepetes įsispyrę. Ir turite mėgstamas bei nemėgstamas. Ir – keistokas klausimas: ar galima šlepetes Kalėdoms dovanoti? Atsakymas priklauso nuo to, kam dovanosite. Bet šiaip jau – šlepečių nebūna per daug. Nes žinau, ko nedarote: o gi neskalbiate jų. Bet reikėtų. Tiesa, galima ir kitaip: galima acte suvilgytą skiautę į šlepetę įkišti, užrišti celofano maišelyje ir parą jame palaikyti. Po to – išvėdinti. O gal turite tas pačias madingiausias – su visokiais masažuokliais ir „bumbuliukais“ juose. Tokios yra geros, jei… vaikštote jomis apsiavę kokias 15 min. Per dieną. Bet ne daugiau. O šiaip jau siūlau alternatyvą – vaikščioti namie basomis.
Žinau, kad ne visiems toks siūlymas tinka. Bet pažiūrėkite į anūkus: jiems labiau patinka lakstyti basiems. Nes žmogiškoji prigimtis tokia. Nes, kuomet esame basi, tonizuojame ne tik pėdas, bet ir kitus kūno organus. Tai gelbsti nuo streso, ir mažina dirglumą. Pacituosiu mokslo leidinį: „Kuomet pasitelkėme neatsakingai sukurtą instrumentą – mūsų batus – apribojome savo kūnų efektyvumą, pridėjome sau papildomas apkrovas ir sunaikinome natūralų grožį“. Galima ginčytis. Bet tie, kurie vaikšto basi, paprastai yra geresni žmonės. Sušnekamesni. Ir labiau „įsižeminę“…
Iš tų specialistų, kurie teigia, kad žmonija nemoka vaikščioti, galite pasišaipyti. Bet gi patvirtinsite, kad nemokame lipti laiptais! Jei remiatės į turėklą – svorį nuo kojų perkeliate į korpusą. Taip daryti rekomenduojama tik tiems, kuriems kojos skauda. Jei esate sveikas, tai paanalizuokit, kur – laiptais lipant – Jūsų svoris dedasi: į kojas nueina, ar į korpusą. Sveikiau – kai į kojas. Sporto ir fitneso treneriai sako, kad vyrai treniruojasi, kuomet lipa laiptais į viršų. O štai moterims lifto geriau atsisakyti į apačią leidžiantis: taip geriau treniruojami raumenys, vėliau leisiantys be problemų mūvėti aukštakulnius.
Didžiausia problema ir aršiausi ginčai – apie tai, kiek žingsnių ar kilometrų perdien turėtume nueiti. Tie mūsų mylimi japonai sako taip: 5000 žingsnių per dieną yra neveiklumo rodiklis. Jei tik tiek, tai sirgsite ir sensite. Mažiausia „porcija“ – 10 000. Pagyvenusiems – 8500 žingsnių. Ligoniams – ne mažiau 3500. Bet žinau, kad retas mūsų tai yra suskaičiavęs. Todėl čia vėl Jums gali patarti Jūsų šeimos daktaras. Pasišnekėkite su juo. O jei esate itin patyręs (-usi) tai, turėdami laisvo laiko dar išbandykit ir balerinų mokslą: pavaikščiokite ant pirštų galiukų. Tik atsargiai!
Beliko šios savaitės užduotis skaitytojams: kaip Jums atrodo, kuriam galui mums tie pirštai ant kojų? Ką su jais nuveikiame?
Perspausdinta iš asmeninės paskyros ir buvo publikuota „Sveikatos“ leidinyje.

TvirtovėLtvirtovės pramogos

Palikti komentarą

avatar