Socdemų planas įsisavinti pinigus per nuotekų valyklą

0
277
Socialdemokratas "Raseinių vandenų" direktorius V.Simonavičius tarsi pirmokėlis negalėjo atsakyti į politikų klausimus dėl planuojamų įsisavinti ES lėšų.

„Pinigai nesmirdi“, – prieš porą tūkstantmečių Romos Senatui pasakė Julijus Cezaris, kuris apmokestino viešuosius tualetus. Ironizuojant galima pasakyti, kad šiais laikais smirdi tik tie, kurie visai neturi pinigų. Panašu, kad būtent taip mano Raseinių rajono savivaldybės Taryboje valdančiojoje daugumoje esantys socdemai. Jų pirmininkas Matas Skamarakas gindamas bendrapartietį, „Raseinių vandenys“ direktorių Vaclovą Simonavičių, ragino Tarybos narius skirti 681 tūkstantį eurų iš rajono biudžeto. Politikas įtikinėjo, kad tada būtų galima įsisavinti dar tiek pat lėšų iš ES struktūrinių fondų. Viso projekto vertė turėtų viršyti 1,36 mln. eurų. Nors privačiuose pokalbiuose tam nepritaria net konservatorius meras Andrius Bautronis, tačiau jis su kitais koalicijos partneriais viešai palaikė labai abejotiną sprendimą investuoti į byrančią nuotekų valyklą.

Galimybė

Tarybos narių svarstymui buvo pateiktas projektas dėl papildomo investavimo į Raseinių miesto pakraštyje esančią nuotekų valyklą. Projekto aiškinamąjį raštą parengusi Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyr. specialistė Viktorija Vaičiuvienė tikino, kad „atsirado galimybė gauti papildomą ES finansavimą 681 139,19 Eur papildomoms projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Raseinių rajono savivaldybėje“ veikloms įgyvendinti yra siūloma įtraukti naują veiklą. Šios veiklos įgyvendinimo metu planuojama būtų rekonstruoti UAB „Raseinių vandenys“ priklausantys valymo įrenginiai Raseiniuose, Kavaltrakio g. 11 (nuotekų padavimo siurblinės remontas, parengtinio nuotekų valymo grandies rekonstrukcija, kontrolės matavimo prietaisų ir automatinio proceso valdymo grandies rekonstrukcija, SCADA ir duomenų perdavimo sistemų keitimas, pirmos linijos antrinio nusodinimo remontas, atvežtinių nuotekų priėmimo mazgo įrengimas ir kita.“ Tačiau valdininkė apsiribojo nuo detalesnės informacijos apie paskaičiavimus pateikimo pasakydama, kad tai padarys Savivaldybės įmonės UAB „Raseinių vandenys“ direktorius. raštu ir pristatys komitetuose bei tarybos posėdžio metu.

Nevykęs aiškinimas

Matyt nesitikėdamas nepatogių klausimų į posėdį vandentvarkos įmonės vadovas V.Simonavičius atėjo tarsi pamokai nepasiruošęs moksleivis. Į politikų klausimus direktorius atsakinėjo abstrakčiai ir vis nuvesdamas pokalbį į lankas. „Kiek kainuos projektas, ar žinote sąmatą, gal savivaldybės prisidėjimas bus gerokai didesnis nei prašote dabar?“, – teiravosi Darius Ulickas, Darbo partijos narys. „Mes pasamdėme įmonę, jie ir paskaičiuos. Bet projektas tikrai nedidės, nes gavome tik 681 tūkstantį eurų iš Kauno regiono plėtros tarybos“, – atsakė direktorius. Politikas pasiteiravo, ar tikrai projekto suma nepadidės. Nors V.Simonavičius sakė, kad nepadidės vėliau jis patvirtino, kad visos valyklos rekonstrukcijai reikėtų virš 7 milijonų eurų. „Kodėl šiam projektui nepritarė Biudžeto komitetas?“, – klausimą uždavė kitas Darbo partijos narys Vaidas Kuzmarskis. Jam atsakė konservatorius Pranas Gedminas: „svarstydami komitete teiravomės, ar tikrai verta investuoti į šį objektą tiek pinigų, jei numatoma naujos valyklos statybos. Nesakyčiau, kad dviem komiteto nariams susilaikius, tai reikštų griežtą nepritarimą šiam projektui.“ Tai iš dalies patvirtina, kad ir savivaldybės meras nepritaria šiai investicijai. „Kokių tikslų sieksite, kaip įgyvendinsite projektą“, – dar kartą teiravosi D.Ulickas. „Bus išvalomos nuotekos“, – be jokių tikslių skaičių atrėžė V.Simonavičius.

Ar tikrai kaltas lietus?

Buvęs rajono rajono vadovas Algirdas Gricius domėjosi, ar padidės pajėgumai. Vandentvarkos įmonės vadovas sakė, kad valykloje valomos iš kaimų atvežamos nuotekos. Dar daugiau. V.Simonavičius nurodė, kad palijus gausesniam lietui, nuotekos nebevalomos ir išleidžiamos į griovį. Žinoma, sakė jis, kad informuojami aplinkosaugininkai ir, be abejonės, susimokama už padidintą taršą. Nors tai buvo pateiktas kaip vienas pagrindinių motyvų dėl lėšų įsisavinimo rekonstruojant valyklą ar jos dalį, skaičiai rodo ką kita. Iš pradžių direktorius atsisakė pateikti, kiek kartų buvo išleidžiamos nevalytos nuotekos ir tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pateikus išaiškinimą, o administracijos direktoriui E.Jonylai nurodžius buvo pateikta tokie duomenys. Per 2019 metus tokio atvejo nebuvo, kad reikėtų avariniu būdu leisti neišvalytas nuotekas, o 2020 metais per vieną kartą išleista 300 kubų nevalytų nuotekų, už ką valstybei sumokėta 121 euras už padidintą taršą. Pernai taip pat įmonė leido vieną kartą (324 kubus – red.), ir teko susimokėti 430 eurų sumą. Apie 2022 metus įmonė nepateikė jokių skaičių. Aplinkos apsaugos departamento atstovai redakciją informavo, kad šių metų gegužės 25 dieną jie buvo informuoti apie išleidžiamas nuotekas. Žinoma, nereiktų manyti, kad nevalytas nuotekas reikia leisti į upes, tačiau tas slibinas nėra toks baisus, kokį jį nupiešė vandenų įmonės direktorius. O gal yra kitos priežastys, kodėl socialdemokratams taip reikia įsisavinti ne tik ES, bet ir biudžeto lėšas?

Palaikymas

Kai jau V.Simonavičių pradėjo pliekti ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdančiosios daugumos nariai, įsikišo jo bendrapartietis, socialdemokratų frakcijos seniūnas M.Skamarakas. „Aš siūlau elgtis išmintingai ir palaikyti projektą. Reikia panaudoti ES lėšas, nes tokios progos gali ir nebebūti“, – pasiūlė jis ragindamas kolegas balsuoti už, tačiau toks trumpas socdemo pasisakymas iš karto prajuokino opoziciją. Darbiečiai sarkastiškai replikavo, kad būtų balsavę už, bet jei socialdemokratams būtinai reikia įsisavinti lėšas be jokių pasiekiamų bei apčiuopiamų rodiklių, tai jie balsuodami susilaikys. Kaip tarė, taip ir padarė, bet be jų sprendimo ne tik kiti trys opozicijos politikai, bet ir du neoficialūs valdančiosios daugumos nariai

Atlaikęs balsavimą, po posėdžio direktorius V.Simonavičius atviravo, kad Tarybos pritarimo gali ir nepakakti. „Šių lėšų įsisavinimui reikalingos tam tikros palankių aplinkybių visuma. Paskelbti konkursą, ir tikėtis, kad nebus teismų. Nes projektą turime įgyvendinti per metus laiko. Darbo yra daug. Be to, jau dabar tiekėjai turėtų užsisakyti medžiagas ir prekes, nes jie paprasčiausiai nespės į terminus. Mes prieš penkis mėnesius užsisakėme membranas Vokietijoje, o gavome tik dabar. Nežinau, ar tikrai vertėjo su tuo projektu prasidėti. Aš merui sakiau, kad gal nereikia čia mums to daryti“, – abejones taip pat išsakė ir „Raseinių vandenų“ direktorius.

“Raseinių vandenų” vadovas nežino, ar spės įmonė atlikti darbus laiku, nes, anot direktoriaus, liko per mažai laiko viešiesiems pirkimams atlikti ir projektą įgyvendinti. Tačiau Taryba vis tik balsavo dėl lėšų įsisavinimo.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia